Kas arčiau bankroto – Baltarusija ar Lietuva?

(Puslapis 1 iš 2)


Simono Švitros (Fotodiena) nuotr.

Stasys Jakeliūnas / geofinansai.lt

2011-06-11 11:43

 

Šis pernykštis Baltarusijos ekonomikos bumas ir besaikės pinigų dalybos vyko prieš rinkimus – panašiai kaip ir Lietuvoje prieš kelerius metus. Prieš rinkimus ir komandinėje, ir rinkos ekonomikoje (jeigu mūsiškę taip galėtume vadinti) politikai dažnai elgiasi vienodai – populistiškai ir neatsakingai. Didina atlyginimus ir išmokas rinkėjams, skatina paskolų portfelio plėtrą bei nekilnojamojo turto kainų didėjimą ir taip leidžia ekonomikai perkaisti. Po to neretai tie patys rinkėjai turi kentėti dėl krizės – valdžios ekonominių pagirių.

Taip, dabar Baltarusijoje krizė. Parduotuvių lentynos iššluotos, užsienio valiutos taip pat beveik nenusipirksi, nors oficialus Baltarusijos rublio kursas sumažintas daugiau kaip 50 procentų. Chaosas? Iš pirmo žvilgsnio – taip. O pasiklausius kai kurių Lietuvos politikų, atrodo, kad ten griūva visa ekonomika ir ši šalis netrukus bankrutuos. Tačiau pažvelgus kiek giliau bei paskaičius Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ataskaitą apie Baltarusijos ekonomiką, paskelbtą š.m. kovą, susidaro kiek kitoks įspūdis.

Tai, ką Lietuva nuo 2009 metų bando padaryti didžiulio nedarbo ir sumažėjusių atlyginimų bei pensijų sąskaita (tai – vadinamoji „vidinė devalvacija“), Baltarusija siekia atlikti drastiškai devalvuodama savo valiutą. Ir ten, ir čia siekiama subalansuoti ekonomiką. Lietuvoje vis dar didelis nedarbas, mažėja bent dviejų trečdalių gyventojų perkamoji galia, iš šalies kasmet emigruoja dešimtys tūkstančių darbingo amžiaus piliečių.

Kiek truks chaosas Baltarusijoje – pamatysime.

Dar vienas skirtumas tarp Lietuvos ir Baltarusijos – mes brangiai skolinamės tarptautinėse finansų rinkose ir krizę bandome įveikti patys. Tuo metu A.Lukašenka, atrodo, labiau įsiklauso į TVF rekomendacijas.

Dar 2008 metų pabaigoje, visuotinės krizės įkarštyje ir dalinio finansų rinkų paralyžiaus metu Baltarusija susitarė su TVF dėl paramos programos. Baltarusijai buvo suteikta pigi paskola, valdžia vienu mostu 20 proc. devalvavo vietos valiutą.

TVF vertinimu, paskelbtu šiais metais, ši programa iš esmės buvo sėkmingai įgyvendinta. Ir dabar, siekiant subalansuoti prieš rinkimus sujauktą ekonomiką, TVF Baltarusijos valdžiai, be kitų dalykų, rekomendavo liberalizuoti valiutos kurso režimą. Kol kas tai nepadaryta, tačiau valiutos devalvavimas – akivaizdus žingsnis šia kryptimi.

Kaip Lietuvos ekonomikai ir verslui atsilieps tai, kas šiuo metu vyksta Baltarusijoje? Mūsų įmonėms į šią šalį bus sunkiau eksportuoti prekes, nes jos pabrangs maždaug tiek, kiek nuvertėjo tenykštė valiuta.

Straipsnio puslapiai:

- Stasys Jakeliūnas

geofinansai.lt

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas