Kas atsitiks Lietuvai po 5 metų, jei emigracija nemažės?

(Puslapis 1 iš 3)


Fotolia.com nuotr. Darbuotojai

Viktorija Chockevičiūtė

2017-05-02 13:35

Emigracija – įvardijama, kaip viena didžiausių Lietuvos bėdų. Valdžia ieško sprendimų, kaip jos mastus sumažinti, o tuo tarpu tautiečiai toliau emigruoja. Kokios tolimesnės prognozės ir kas laukia Lietuvos, jei emigracija nesumažės?

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, praeitais metais emigravo 50 333 asmenų, o imigravo 20 162. Išankstiniais duomenimis, per pirmuosius tris šių metų mėnesius, emigravo 18 550 asmenų.

Ž. Mauricas: gali likti keli gyvybingai miestai, didėti mokesčiai

„Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas pirmiausia pabrėžia, kad grynoji emigracija nėra tokio masto, kad gyventojų neliktų iš vis – 30 tūkst. per metus, tai tik 1 proc. gyventojų, sako jis. Tačiau pasekmių tokia emigracija vis tiek turėtų ir didžiausia – liktų keli gyvybingi miestai: Vilnius, Kaunas, Klaipėda.

„Ką tai lems po penkių metų? Kad neliks vidutinio dydžio miestų kaip Šiauliai, Panevėžys, Alytus, Marijampolė. Galbūt iš dalies Klaipėda gali prarasti savo augimo potencialą. Nes tikrai realiai pradės trūkti darbuotojų, darbo jėgos ir kadangi pensijos Lietuvoje ganėtinai nedidelės, viešojo sektoriaus nebus galimybės iš ko kelti, nebus pakankamos perlaidos iš centro Vilniaus į tuos miestus, jog ten vartojimą, ekonominį augimą sutvarkyti. Likimas bus ganėtinai prastas.

Praktiškai tada liks Vilnius, iš dalies Kaunas, nes atlaiko tą emigracijos spaudimą ir likusi Lietuva, kurioje gyvens mažas pajamas gaunantys pensininkai ir viešojo sektoriaus darbuotojai. Reikės ir jų skaičių mažinti, turėsime praktiškai vieno miesto Lietuvą su regionu, kuris bus itin patenkintas esame socialine ekonomine situacija, reikalaus didesnių mokesčių iš Vilniaus ir tai atsilieps Vilniui, Kaunui. Manau, kad po penkių metų matysime būtent poliarizuotą Lietuvą, bus keli gyvybingi miestai.

To pasekoje gali kilti mokesčiai, ir tai neprisidės teigiamai prie Lietuvos ilgalaikio konkurencingumo. Gali įsisukti mechanizmas, kuomet dirbančiųjų ratas mažėja, mokesčiai nesurenkami, nors tarifai aukšti, tada vėl kyla pagunda didinti mokesčių tarifus, tada dar daugiau emigruoja ir blogas ratas gali užsisukti. Dabar tikrai tas metas, kai dar galima daug ką apsukti atgalios. Tam reikia daryti kryptingus sprendimus“, – konstatuoja ekonomistas.

Nors Vilnius demografiškai vertinant atrodo net geriau nei Kopenhaga ar Helsinkis, ekonomisto manymu, artėjame prie tos ribos, kada emigracijos mastas pasidarys kritiniu.

Pasak jo, geriausias pavyzdys turėtų būti Estija, kuri taip pat patyrė emigracijos problemą, tačiau įrodė, kad įmanoma padarytai taip, jog emigracija mažėtų.

Straipsnio puslapiai:

- Viktorija Chockevičiūtė

Close

Mokytojų atlyginimų atspindžiai Lietuvoje – kai vidurkis siekia vos 400 eurų

Niekas nesiginčija, kad mokytojų bei dėstytojų atlyginimai Lietuvoje yra per maži. Tačiau dažnai nuomonės susikerta, ar skelbiamas statistinis vidurkis tikrai atspindi situaciją šalyje. Pažvelgus į atskiras savivaldybes matyti, kad ...

Ko labiausiai baiminasi naujo būsto ieškantys gyventojai?

 Naują būstą įsigyti norintys gyventojai labiausiai nerimauja dėl prastos nekilnojamo turto statybų kokybės, rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gyventojų nuomonės tyrimas. Prastą namo ...

„Revoliucija“ jau čia: kokias galimybes turi Lietuva?

 Ketvirtoji pramonės revoliucija neabejotinai palies visas gyvenimo sritis, visas šalis, skelbia politikai, ekonomistai, verslininkai. Pasak pasaulyje žinomų ekonomistų, Lietuva turi neblogą startinę poziciją ir gali daug pasiekti, ...

Mokomės iš Japonijos: atskleidė paslaptį, kaip sulaukti 100 metų

 Kad ir kaip ironiškai skambėtų, gyvename laikais, kai ilga gyvenimo trukmė daugeliui išsivysčiusių šalių tapo kone prakeiksmu. Senstančiai visuomenei daug kainuoja ne tik pensinio amžiaus piliečių išlaikymas, bet ...

„Sodra“ siunčia gerą žinią apie išmokas

 Dėl spalį pasikeitusios bazinės pensijos, „Sodra“ šiomis dienomis senjorams išmoka didesnes pensijas. Skaičiuojama, kad turintiems didesnį negu 30 metų stažą žmonėms senatvės pensija vidutiniškai didėja apie ...

Lietuva – penketuke: pigios darbo jėgos šalimi Lietuvos nepavadinsi

 Lietuva Europos Sąjungoje (ES) išsiskiria ne tik sparčių kainų augimu, bet ir sparčių darbo užmokesčio augimu. Pastarasis auga beveik 5 kartus sparčiau nei ES. Ekonomistas sako, kad seniai nebesame pigios darbo jėgos šalis, o ...

Pensijų realybė: dabartiniai pensininkai vos išgyvena, o ateities nieko nedaro?

 Ori senatvė – viltis, bet, deja, ne realybė. Beveik kas antras senjoras nurodo, kad išgyventi šiais laikais padeda vaikai. Tuo tarpu ateities pensininkai tikisi daug didesnių pensijų, tačiau nesiimant veiksmų patiems, to ...

Kainos auga: ar pieno produktai ir toliau lyderiaus tarp brangstančių prekių?

 Kainų augimas Lietuvoje lenkia kitas Europos šalis, o ypač visus stebina pieno produktų kainų augimas. Patys gamintojai pastebi, kad tai turėjo įtakos vartojimui, tačiau pienininkai jau užsimena apie mažėsiančias kainas, o ekonomistas ...

VMI Mokesčių informacijos centras keliasi į naują pastatą

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) iškelia Mokesčių informacijos centrą iš senojo biuro Šermukšnių gatvėje į modernų verslo centrą „City“, Žalgirio g. 90. Nuomos sutartis su investicijų į nekilnojamąjį ...

Paskelbė Europos statistiką: Lietuva – penketuke dėl vieno rodiklio

 Net trečdalis iš visų namų ūkių Europoje 2016 m. susidėjo vos iš vieno žmogaus, rodo rugsėjo mėnesį paskelbti Eurostato duomenys. Pirmoje vietoje pagal pavieniui gyvenančių skaičių atsidūrė Švedija (52 proc.), o toliau ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas