Kas atsitiks Lietuvai po 5 metų, jei emigracija nemažės?

(Puslapis 1 iš 3)


Fotolia.com nuotr. Darbuotojai

Viktorija Chockevičiūtė

2017-05-02 13:35

Emigracija – įvardijama, kaip viena didžiausių Lietuvos bėdų. Valdžia ieško sprendimų, kaip jos mastus sumažinti, o tuo tarpu tautiečiai toliau emigruoja. Kokios tolimesnės prognozės ir kas laukia Lietuvos, jei emigracija nesumažės?

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, praeitais metais emigravo 50 333 asmenų, o imigravo 20 162. Išankstiniais duomenimis, per pirmuosius tris šių metų mėnesius, emigravo 18 550 asmenų.

Ž. Mauricas: gali likti keli gyvybingai miestai, didėti mokesčiai

„Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas pirmiausia pabrėžia, kad grynoji emigracija nėra tokio masto, kad gyventojų neliktų iš vis – 30 tūkst. per metus, tai tik 1 proc. gyventojų, sako jis. Tačiau pasekmių tokia emigracija vis tiek turėtų ir didžiausia – liktų keli gyvybingi miestai: Vilnius, Kaunas, Klaipėda.

„Ką tai lems po penkių metų? Kad neliks vidutinio dydžio miestų kaip Šiauliai, Panevėžys, Alytus, Marijampolė. Galbūt iš dalies Klaipėda gali prarasti savo augimo potencialą. Nes tikrai realiai pradės trūkti darbuotojų, darbo jėgos ir kadangi pensijos Lietuvoje ganėtinai nedidelės, viešojo sektoriaus nebus galimybės iš ko kelti, nebus pakankamos perlaidos iš centro Vilniaus į tuos miestus, jog ten vartojimą, ekonominį augimą sutvarkyti. Likimas bus ganėtinai prastas.

Praktiškai tada liks Vilnius, iš dalies Kaunas, nes atlaiko tą emigracijos spaudimą ir likusi Lietuva, kurioje gyvens mažas pajamas gaunantys pensininkai ir viešojo sektoriaus darbuotojai. Reikės ir jų skaičių mažinti, turėsime praktiškai vieno miesto Lietuvą su regionu, kuris bus itin patenkintas esame socialine ekonomine situacija, reikalaus didesnių mokesčių iš Vilniaus ir tai atsilieps Vilniui, Kaunui. Manau, kad po penkių metų matysime būtent poliarizuotą Lietuvą, bus keli gyvybingi miestai.

To pasekoje gali kilti mokesčiai, ir tai neprisidės teigiamai prie Lietuvos ilgalaikio konkurencingumo. Gali įsisukti mechanizmas, kuomet dirbančiųjų ratas mažėja, mokesčiai nesurenkami, nors tarifai aukšti, tada vėl kyla pagunda didinti mokesčių tarifus, tada dar daugiau emigruoja ir blogas ratas gali užsisukti. Dabar tikrai tas metas, kai dar galima daug ką apsukti atgalios. Tam reikia daryti kryptingus sprendimus“, – konstatuoja ekonomistas.

Nors Vilnius demografiškai vertinant atrodo net geriau nei Kopenhaga ar Helsinkis, ekonomisto manymu, artėjame prie tos ribos, kada emigracijos mastas pasidarys kritiniu.

Pasak jo, geriausias pavyzdys turėtų būti Estija, kuri taip pat patyrė emigracijos problemą, tačiau įrodė, kad įmanoma padarytai taip, jog emigracija mažėtų.

Straipsnio puslapiai:

- Viktorija Chockevičiūtė

Close

Brangs lietuvių dažnai perkamas produktas

Lietuvoje vištienos populiarumas pastaruosius metus sparčiai auga, tačiau teigiama, kad kaina nekinta. Skaičiuojama, kad per metus vienas lietuvis vidutiniškai jos suvartoja apie 30 kg. Lietuvos paukštininkystės asociacija ...

Klaipėdoje atidaroma viena galingiausių Baltijos šalyse kriptovaliutų kasyklų

Nuo vasario 21 d. Klaipėdoje pradeda veikti viena galingiausių Baltijos šalyse kriptovaliutų kasykla. Jos paslaugomis kviečiami pasinaudoti visi besidomintys naujųjų valiutų suteikiamomis perspektyvomis ir galimybe sulaukti finansinės ...

Didžiausias Lenkijos kelionių organizatorius žengė į Lietuvą: paviešinti pasiūlymai

Į Lietuvą žengė didžiausią rinkos dalį Lenkijoje atsiriekiantis kelionių organizatorius „Itaka“. Siūlydamas daugybę krypčių ir įvairiausių pasiūlymų jis turėtų itin suintensyvinti konkurenciją. Tiesa, kainomis konkuruoti ...

Valstiečių siūloma lengvata automobiliams sukėlė prieštaringą reakciją: jau geriau apmokestinti visus

Priemonių, kaip kovoti su klimato kaita ir aplinkos tarša ieško daugybė šalių. Ne išimtis ir Lietuva. Štai Seime užgimė pasiūlymas, kuriuo būtų skatinama įsigyti ekologiškesnius automobilius, tačiau ...

Smūgis emigrantams: pamirškite apie nuosavą būstą tėvynėje

Praėjo kiek daugiau nei pusmetis, kai šalies bankai nebeišduoda paskolų užsienyje dirbantiems lietuviams, kurie pajamas gauna ne eurais. Nekilnojamojo turto specialistai sako, jog šie pokyčiai skaudžiausi dirbantiems Anglijoje, ...

Verslininkų „skausmai“ rajonuose: valdžios priimti sprendimai verčia užsidarinėti

Padidinta minimali mėnesio alga (MMA) daugiausia neramina smulkius rajonų verslininkus. Tačiau šiais metais suktis teko ne tik dėl padidintos MMA iki 400 Eur, bet ir nustatytų „Sodros“ grindų – net uždirbant mažiau nei MMA, ...

Valstybė ruošiasi dalinti paramą įsigyjant būstus, tačiau sąlygos patiks ne visiems

Į Seimo pavasario sesiją keliaus pluoštas Vyriausybės pasiūlymų, kokių pakeitimų reikėtų imtis šiais metais. Tarp atlyginimų kėlimų tam tikrų profesijų atstovams, II pensijų sistemos pakopos peržiūros bei kitų pakeitimų numatyta ir ...

Darbo paieškos ir algos Lietuvoje: dabar ir prieš 100 metų

Ir tarpukario, ir dabartinėje Lietuvoje dėl darbo ramūs galėjo būti paklausią profesiją ar amatą turintys gyventojai. Tik supratimas, kas yra paklausu, skyrėsi gerokai, teigia darbo paieškos ypatumus tada ir dabar palyginęs specialistų paieškos ...

5 dalykai, kuriuos reikia žinoti apie ligos išmokas

Pastaruoju metu smarkiai išaugus sergamumui gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, ne viena savivaldybė paskelbė gripo epidemiją mieste, o kai kurios ugdymo įstaigos uždarytos karantinui. „Sodra“ primena, ką apie ligos socialinio ...

Sausį kainos ir vėl didėjo: kas brango, kas pigo?

2018 m. sausio mėn., palyginti su 2017 m. gruodžio mėn., vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,3 proc., praneša Lietuvos statistikos departamentas. Daugiausia įtakos turėjo kietojo kuro, degalų ir tepalų, kitų asmens priežiūros ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas