Kas baido Lenkiją nuo euro?

(Puslapis 1 iš 3)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Mindaugas Samkus / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2012-09-09 14:30

Šiuo metu Lenkija laikoma realiausia pretendente tapti kita euro zonos nare. Vis dėlto nežinia dėl to, kaip ateityje bus sprendžiama euro zonos krizė atbaido šalį nuo įstojimo į bendros valiutos sąjungą.

Apie šiandienos Lenkijos ekonomikos problemas ir iššūkius bei galimybę įsivesti eurą kalbamės su Varšuvos socialinių ir ekonominių tyrimų centro ekonomistu ir Lazarskio universiteto ekonomikos profesorius Maciejus Krzakas bei Varšuvoje įsikūrusio Europos strategijų centro „demosEUROPA“ analitiku Ignacy Swiecickiu.

Pagal Mastrichto kriterijus Lenkija yra arti to, kad įsivestų eurą, tačiau panašu, kad kol kas šalis to nesiekia. Kodėl delsiate?

Maciej Krzak: Trumpai tariant, euro zoną slegia rimtos problemos, todėl dabar nėra tinkamas metas įsivesti eurą. Žvelgiant į Lenkijos ekonominius rodiklius šalis patenkina Mastrichto reikalavimus dėl palūkanų normos ir valstybės skolos, tačiau neatitinkame infliacijos bei fiskalinių kriterijų. Esant dabartinei padėčiai įgyvendinti šiuos kriterijus Lenkijai nebus paprasta. Be to, pastaruosius dvejus metus Lenkijos zloto kursas, palyginti su euru, labai svyravo ir tai buvo naudinga šalies ekonomikai.

Ignacy Swiecicki: Kalbant apie kriterijus, Lenkijos infliacijos rodiklis kol kas yra didesnis nei to reikalauja Europos Sąjunga. Blogiausia, kad Lenkijos centrinis bankas negali kontroliuoti veiksnių, kurie skatina infliacijos augimą – aukštos energijos bei maisto kainos.

Nepaisant to, bendras nenoras pateikti konkrečių euro įsivedimo datų priklauso nuo dviejų priežasčių. Pirma, šalies valdžios atstovai išreiškia savo norą prisijungti prie euro zonos, tačiau ne tokiomis sąlygomis, kokias šiandien matome. Lenkija nori pažiūrėti, kokių rezultatų duos vykdomos reformos ir kaip galiausiai išsispręs euro zonos krizė. Be to, 2008 metais šalies ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė, kad Lenkija įstos į euro zoną 2012 metais. Tai įvyko savaitę prieš žlungant „Lehman Brothers“. Dėl to šiandien jis galbūt prisibijo pateikti konkrečią įstojimo datą.

Kokie pavojai laukia Lenkijos, jei šalis ir toliau dels prisijungti prie euro zonos?

M.K.: Darant prielaidą, kad euro zona išliks, įsivedusi eurą Lenkija galėtų prisijungti prie pagrindinių euro zonos ekonomikų. Nebūdama euro zonoje Lenkija nepatenka į pagrindinius Europos ekonominius sprendimus priimančią euro grupę.

I.S.: Šiandien galime matyti besiformuojančią dviejų greičių Europą, pagrindinės ES šalys tarpusavyje labiau integruojasi. Lenkija stengiasi iš dalies prisijungti prie šios grupės, bet kartu ir bando išlaikyti tam tikrą atstumą. Vykstant deryboms dėl ES fiskalinio pakto Lenkijai pavyko pasiekti, kad šalys, nepriklausančios euro zonai, gali dalyvauti euro grupės viršūnių susitikimuose, kai priiminėjami svarbiausi klausimai. Tačiau ilgą laiką šios pozicijos išlaikyti nepavyks: privalėsime prisijungti prie klubo, arba likti nuošalyje. Be abejo, Lenkija rizikuoja prarasti politinę įtaką Briuselyje. Jei ilgą laiką delsime įstoti į euro zoną rizikuojame prarasti šiandien turimą privilegijuotą poziciją.

Kokius pagrindinius pranašumus ir trūkumus išskirtumėte Lenkijai atsisakius zloto ir įsivedus eurą?

M.K.: Didžiausia nauda yra ta, kad tokiu būdu gali būti išvengta valiutos krizės. Tai aktualu verslui, nes stabili valiuta yra geriau nei nuolat svyruojantis zloto kursas. Be to, galima būtų tikėtis užsienio investicijų augimo.

Su valiutų mainų kursu glaudžiai susijusi kainų nustatymo skaidrumo problema. Esant eurui padidėtų konkurencija, nes vartotojai galėtų lengvai palyginti prekių ir paslaugų kainas.

Viena vertus, žemesnės palūkanų normos būtų naudingos, nes jos skatintų ekonomikos augimą. Kita vertus, tai gali sukelti didelį aktyvumą kreditų rinkoje.

Tapusi euro zonos nare Lenkija būtų priversta tvarkytis savo makroekonomines problemas pagal ES nustatytas taisykles. Kitaip tariant, šalis prarastų monetarinės politikos autonomiją.

I.S.: Tai bus reikšmingas politinis pasiekimas, nes priklausydama euro zonai Lenkija galės daryti įtaką sprendimams Briuselyje. Taip pat bus nemažai politinių privalumų: sumažės sandorių išlaidos, greičiausiai padidės užsienio prekyba. Manau, kad šalis gali tikėtis mažesnių palūkanų normų. Ilguoju laikotarpiu šalies ekonomika taps stabilesnė.

Straipsnio puslapiai:

- Mindaugas Samkus

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas