Kas baido Lenkiją nuo euro?

(Puslapis 1 iš 3)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Mindaugas Samkus / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2012-09-09 14:30

Šiuo metu Lenkija laikoma realiausia pretendente tapti kita euro zonos nare. Vis dėlto nežinia dėl to, kaip ateityje bus sprendžiama euro zonos krizė atbaido šalį nuo įstojimo į bendros valiutos sąjungą.

Apie šiandienos Lenkijos ekonomikos problemas ir iššūkius bei galimybę įsivesti eurą kalbamės su Varšuvos socialinių ir ekonominių tyrimų centro ekonomistu ir Lazarskio universiteto ekonomikos profesorius Maciejus Krzakas bei Varšuvoje įsikūrusio Europos strategijų centro „demosEUROPA“ analitiku Ignacy Swiecickiu.

Pagal Mastrichto kriterijus Lenkija yra arti to, kad įsivestų eurą, tačiau panašu, kad kol kas šalis to nesiekia. Kodėl delsiate?

Maciej Krzak: Trumpai tariant, euro zoną slegia rimtos problemos, todėl dabar nėra tinkamas metas įsivesti eurą. Žvelgiant į Lenkijos ekonominius rodiklius šalis patenkina Mastrichto reikalavimus dėl palūkanų normos ir valstybės skolos, tačiau neatitinkame infliacijos bei fiskalinių kriterijų. Esant dabartinei padėčiai įgyvendinti šiuos kriterijus Lenkijai nebus paprasta. Be to, pastaruosius dvejus metus Lenkijos zloto kursas, palyginti su euru, labai svyravo ir tai buvo naudinga šalies ekonomikai.

Ignacy Swiecicki: Kalbant apie kriterijus, Lenkijos infliacijos rodiklis kol kas yra didesnis nei to reikalauja Europos Sąjunga. Blogiausia, kad Lenkijos centrinis bankas negali kontroliuoti veiksnių, kurie skatina infliacijos augimą – aukštos energijos bei maisto kainos.

Nepaisant to, bendras nenoras pateikti konkrečių euro įsivedimo datų priklauso nuo dviejų priežasčių. Pirma, šalies valdžios atstovai išreiškia savo norą prisijungti prie euro zonos, tačiau ne tokiomis sąlygomis, kokias šiandien matome. Lenkija nori pažiūrėti, kokių rezultatų duos vykdomos reformos ir kaip galiausiai išsispręs euro zonos krizė. Be to, 2008 metais šalies ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė, kad Lenkija įstos į euro zoną 2012 metais. Tai įvyko savaitę prieš žlungant „Lehman Brothers“. Dėl to šiandien jis galbūt prisibijo pateikti konkrečią įstojimo datą.

Kokie pavojai laukia Lenkijos, jei šalis ir toliau dels prisijungti prie euro zonos?

M.K.: Darant prielaidą, kad euro zona išliks, įsivedusi eurą Lenkija galėtų prisijungti prie pagrindinių euro zonos ekonomikų. Nebūdama euro zonoje Lenkija nepatenka į pagrindinius Europos ekonominius sprendimus priimančią euro grupę.

I.S.: Šiandien galime matyti besiformuojančią dviejų greičių Europą, pagrindinės ES šalys tarpusavyje labiau integruojasi. Lenkija stengiasi iš dalies prisijungti prie šios grupės, bet kartu ir bando išlaikyti tam tikrą atstumą. Vykstant deryboms dėl ES fiskalinio pakto Lenkijai pavyko pasiekti, kad šalys, nepriklausančios euro zonai, gali dalyvauti euro grupės viršūnių susitikimuose, kai priiminėjami svarbiausi klausimai. Tačiau ilgą laiką šios pozicijos išlaikyti nepavyks: privalėsime prisijungti prie klubo, arba likti nuošalyje. Be abejo, Lenkija rizikuoja prarasti politinę įtaką Briuselyje. Jei ilgą laiką delsime įstoti į euro zoną rizikuojame prarasti šiandien turimą privilegijuotą poziciją.

Kokius pagrindinius pranašumus ir trūkumus išskirtumėte Lenkijai atsisakius zloto ir įsivedus eurą?

M.K.: Didžiausia nauda yra ta, kad tokiu būdu gali būti išvengta valiutos krizės. Tai aktualu verslui, nes stabili valiuta yra geriau nei nuolat svyruojantis zloto kursas. Be to, galima būtų tikėtis užsienio investicijų augimo.

Su valiutų mainų kursu glaudžiai susijusi kainų nustatymo skaidrumo problema. Esant eurui padidėtų konkurencija, nes vartotojai galėtų lengvai palyginti prekių ir paslaugų kainas.

Viena vertus, žemesnės palūkanų normos būtų naudingos, nes jos skatintų ekonomikos augimą. Kita vertus, tai gali sukelti didelį aktyvumą kreditų rinkoje.

Tapusi euro zonos nare Lenkija būtų priversta tvarkytis savo makroekonomines problemas pagal ES nustatytas taisykles. Kitaip tariant, šalis prarastų monetarinės politikos autonomiją.

I.S.: Tai bus reikšmingas politinis pasiekimas, nes priklausydama euro zonai Lenkija galės daryti įtaką sprendimams Briuselyje. Taip pat bus nemažai politinių privalumų: sumažės sandorių išlaidos, greičiausiai padidės užsienio prekyba. Manau, kad šalis gali tikėtis mažesnių palūkanų normų. Ilguoju laikotarpiu šalies ekonomika taps stabilesnė.

Straipsnio puslapiai:

- Mindaugas Samkus

Close

S. Jakeliūnas: pensijų reforma galėtų įsigalioti tik 2020 metais

Kitą savaitę į Seimą atkeliauja šešios struktūrinės reformos. Vyriausybės atstovai visuomenei teigia, kad 25 dienų Seimui pakaks patvirtinti 6 struktūrines reformas, tarp jų – mokesčių ir pensijų sistemos pakeitimus. Tačiau ...

Ieva Valeškaitė. Ekonomika auga, mokesčiai – nemažėja. Ko tikėtis kitąmet?

Gegužės 23-ąją minėjome Laisvės nuo mokesčių dieną – simbolinę dieną metuose, kai vidutinis šalies gyventojas nustoja dirbti, kad sumokėtų mokesčius, ir pradeda dirbti sau. Šiemet, kaip ir praėjusiais metais, mokesčiams dirbome ...

Gintarė Deržanauskienė. Savivaldybių nenoras atsisakyti verslų – priklausomybė ar pokyčių baimė?

Juokiasi puodas, kad katilas juodas, sako lietuvių liaudies patarlė. Valdžia vieną po kito kepa draudimus ir reguliavimus gyventojams, tačiau nemato, kas darosi jos pačios kieme. Patarlė lyg ir tiktų valdžios veiksmams apibūdinti, tik kad juokas ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Reformoje liko skylių, bet kai kurios detalės vietoje

Viešoji erdvė net suprakaitavusi virškina savaitės pradžioje pristatytas viešojo sektoriaus reformos gaires ir vieną po kitos lendančias detales. O virškinti yra ką – naujovių kąsnis didelis ir riebus. Įspūdžiai ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Atlyginimų lenktynės viešajame ir privačiame sektoriuje – 5:0 pastarojo naudai

Vidutinio darbo užmokesčio tendencijoms abejingų nėra. Tai vienas iš būdų „pasimatuoti“ savo finansinę būklę su kitais visuomenės nariais, o ekonomistams tai vienas kertinių rodiklių, padedančių įvertinti valstybės gyventojų ...

Tadas Povilauskas. Mažiau vilniečių tikisi, kad būstas brangs

Kaip ir tikėtasi, šių metų pirmą ketvirtį gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų pokyčių tapo truputį kuklesni. SEB banko užsakymu kovą atlikta apklausa parodė, kad 54 proc. apklaustųjų šalyje mano, kad būstas per artimiausius dvylika ...

„Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas: kaip kinta kriptovaliutų svyravimai?

Kripovaliutų vertėms nuolat svyruojant, o bitkoinui nebeperlipant 9000 JAV dolerių ribos imama svarstyti, ar geriausi laikai jau praeityje. Edward Cooper, „Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas, reaguodamas į pasaulines naujienas ...

Dūrė pirštu į socialinių tinklų burbulą – vartojat, ką jums įkiša

Lietuvos metų ekonomikos konferencijoje, kurią organizuoja žurnalas „Valstybė“, verslo, ekonomikos ir žiniasklaidos lyderiai diskutavo kaip 4-oji pramonės revoliucija pakeis verslo potencialą. Pranešimą konferencijoje skaičiusi ...

Gitanas Nausėda: anksčiau ar vėliau krizė ateis. Ar esame pasiruošę?

Pasaulyje vis dar vyraujant neapibrėžtumui, baiminantis prekybos karų kalbama apie galimą naująją krizę. Tačiau tikinama, kad šį kartą pasaulis, įskaitant Lietuvą, bus daug geriau pasiruošęs. Žurnalo „Valstybė“ ...

Nerijus Mačiulis: krizė jau prasidėjo

Kol vieni ekonomistai ramina, kad krizės užuomazgų dar nėra ir nežinia, kada ji prasidės, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis rėžė: krizė prasidėjo jau pernai ar net dar anksčiau. Žurnalo „Valstybė“ ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas