Kas baisiau: bankai ar „Al-Qaeda“?


Ramūno Vaitkaus pieš.

Arūnas Brazauskas / Ekonomika.lt

2011-05-11 13:50

Nukovus labiausiai ieškomą pasaulio teroristą Osamą bin Ladeną kai kas ėmė skaičiuoti, kiek jis pakenkė pasaulio ekonomikai. Pavyzdžiui, vien papildomos skrydžių saugumo priemonės, kurių imtasi po 2011 m. rugsėjo 11 d., kainavo milijardus, ir tai atsiliepė kelionių kainoms.

Vis dėlto teroristo žūtis rinkas judina nepalyginti mažiau nei finansų institucijų veiksmai.

Galima sakyti, kad O. bin Ladeno mirtis dolerį ir naftą veikia priešingai nei Federalinio rezervų banko (FED) vadovo Beno Bernanke pareiškimai. Mat dvi dienos prieš O. bin Ladenui iškeliaujant pas Alachą FED paliko nepakeistą bazinę palūkanų normą. Dėl to nafta pasistiebė aukštyn, o doleris smuktelėjo. Po sėkmingos JAV specialiųjų pajėgų operacijos, kurios metu žuvo „Al-Qaeda“ lyderis, nafta ateities sandoriuose ėmė pigti, o doleris pabrango.

Triukšme dėl bin Ladeno priblėso kitos finansų pasaulio naujienos. Pirmoji džiugi Portugalijai ir nelabai džiugi tiems, kurie stovi eilėje po jos. Ši šalis tapo trečiąja po Graikijos ir Airijos, kuri bus gelbstima nuo bankroto jungtinėmis Europos Sąjungos (ES) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) jėgomis. Portugalija gaus 115 milijardų dolerių paramą trejiems metams, užtat kitąmet turės sumažinti biudžeto deficitą iki 4,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), 2013 metais – iki 3 proc. BVP.

Dabartinė Lietuvos Vyriausybė nesikreipė į TVF su ištiesta ranka, ir, kaip tvirtina kai kurie ekonomistai, toks finansų krizės įveikimo kelias mums kainavo brangiau.

Diržų veržimas kol kas yra tikriausias valstybės finansų krizės įveikimo būdas. Jokia teroristų medžioklė – net svarbiausiojo teroristo – neatstos taupymo priemonių.

Tą pačią dieną, kada pasklido žinia apie O. bin Ladeno mirtį, Europos Komisija (EK) paskelbė tirsianti didžiausių pasaulio bankų veiklą vadinamųjų kredito rizikos apsikeitimo sandorių rinkoje (angl. credit default swap – CDS). Šis finansinis instrumentas laikomas veiksminga finansinių rizikų draudimo priemone. Priežiūros institucijos tikrins, ar nebūta bankų kartelinio susitarimo.

Bankų sąskaitose kasdien cirkuliuoja trilijoninės sumos, todėl bandymas pagauti už rankos kartelius sudarančius bankus – gal net svarbiau už teroristų gaudynes.

Įtariamųjų sąraše nurodomi vardai daro įspūdį. Štai keletas: „Barclays“, „Goldman Sachs“, „Deutsche Bank“, „Citigroup“, „Bank of America“, „Credit Suisse“, „JP Morgan Chase“, „Morgan Stanley“, UBS. Įtariama, kad šie ir kiti bankai buvo susitarę dėl komisinių, gaunamų už CDS operacijas. Jie galėjo prasižengti ir tuo, kad visą informaciją apie operacijas rinkoje teikdavo tik informacinei agentūrai, kurios akcininkai yra.

CDS pasaulio rinkos apyvarta sudaro apie 28 trln. dolerių per metus. Nuo 2001 metų karui Irake ir Afganistane JAV išleido arti 1,2 trln. dolerių.

Kad ir kaip skaičiuotume, sunku atsikratyti minties, kad terorizmas kol kas pasauliui padarė mažiau žalos nei menkai reguliuojama bankų veikla. 

- Arūnas Brazauskas

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas