Kas dešimtas bedarbis neturi rimtų ketinimų dirbti (1)

(Puslapis 1 iš 2)


Eltos nuotr.

Rūta Levickaitė / Balsas.lt

2010-11-14 15:10

Balsas.lt vaizdo konferencijoje apsilankęs Lietuvos darbo biržos direktoriaus pavaduotojas Albertas Šlekys teigė, kad šiuo metu situacija darbo rinkoje gerėja, tačiau žymesnių pokyčių galima tikėtis ne anksčiau 2012 m.

„Šiais metais neabejotinai turėsime per paskutinį dešimtmetį aukščiausius įdarbinimo rodiklius. Vien rugsėjo mėnesį įdarbinome tiek žmonių, kiek įdarbinome per 2008-2009 m.,“ - tvirtino A. Šlekys.

Jo teigimu, paskutiniai darbo biržos duomenys rodo, kad darbo šiuo metu ieško 303, 7 tūkst. žmonių, tačiau lyginant su aukščiausiu šiemet užfiksuotu bedarbių skaičiumi (330 tūkst.), darbą pavyko susirasti per 20 tūkst. žmonių.

„Mūsų aptarnavimo metodas parodė, kad kas dešimtas užsiregistravęs darbo biržoje (t.y. 22 proc.) nesiekia darbo, nenori dalyvauti užimtumo programose, kad galėtų stiprinti savo galimybes sugrįžti į darbo rinką. Todėl mes manome, kad apie 100 tūkst. yra nerealių bedarbių, kuriems svarbu tik būti registruotiems“, - sakė Lietuvos darbo biržos direktoriaus pavaduotojas.

Pašnekovas pabrėžė, kad pasyvūs pašalpų gavėjai yra vienas didžiausių darbo biržos galvos skausmų, tačiau šią problemą siekiama spręsti ne tik teikiant pasiūlymus eiti dirbti viešuosius darbus ar siūlant darbo biržos persikvalifikavimo kursus, bet ir svarstant galimybę atskirti darbo biržos bei socialinių pašalpų mokėjimo sferas. Apie tai plačiau interviu.

Kai tarėmės dėl interviu, Jūsų atstovė spaudai minėjo, kad pastarąsias savaites Lietuvos darbo biržoje vyko reorganizacija. Gal galite plačiau papasakoti, kokie esminiai pokyčiai įvyko?

Visos Darbo biržos pertvarka ir reorganizacija buvo pradėta gegužę ir baigėsi spalį. Buvo atliktas projektas, kuriame dalyvavo švedų danų ekspertai, traktavę, kad Lietuvoje nėra efektyviai sukurta užimtumo politikos ir įgyvendinimo institucijų sistema. Iki spalio pirmos dienos Lietuvoje mes turėjome 46 teritorines darbo biržas, kurios turėjo juridinį statusą, finansinius, personalo skyrius. Kiekviena teritorinė darbo birža, nepriklausomai nuo jos dydžio, aptarnavo klientus.

Nuo šių metų spalio pradžios turime tik 10 teritorinių darbo biržų, kurios turi padalinius ir vykdo klientų aptarnavimo funkcijas. Likusių 36 teritorinės darbo biržos nebeturi bendrųjų skyrių. Įvykus šiai pertvarkai, mes tikimės, kad sustiprės paslaugų efektyvumas, nes buvo panaikinti 39 direktorių pavaduotojų etatai, 72 skyrių vedėjų etatai. Buvo didelė armija valdininkų, kurie nedirbo tiesiogiai su bedarbiais.

Šia pertvarka ir siekėme, kad 10 padalinių vykdytų administravimo funkciją, o kiti - klientų aptarnavimo funkcijas. Šiuo metu iš 1350 etatų, kurie yra patvirtinti Vyriausybės,(tai yra 84 mažiau nei mes turėjome iki pertvarkos), 1000 jų dirba tiesiogiai su bedarbiais.

Tai anksčiau, kaip suprantu, buvo daug darbuotojų, bet nebuvo tokio efektyvumo, kokio tikėjotės?

Straipsnio puslapiai:

- Rūta Levickaitė

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas