Kas išgelbės eurą? (1)

(Puslapis 1 iš 3)


AFP/SCANPIX nuotr.

Josephas E. Stiglitzas / Project-syndicate.org

2011-12-13 14:11

Kaip tik tuomet, kai atrodė, kad įvykių eiga nebegali pasisukti prasčiau, padėtis euro zonoje pradėjo blogėti kone kasdien. Net pareigingos euro zonos narės pradeda kentėti dėl augančių skolinimosi kainų.

Ekspertai abiejose Atlanto pusėse jau aršiai nebesiginčija, ar euras žlugs, o svarsto, kaip užtikrinti kuo švelnesnį valiutų sąjungos subyrėjimo poveikį ekonomikai.

Paaiškėjo, kad euro zonos politiniai lyderiai, nors trokšta išsaugoti eurą, neturi supratimo, kaip tai padaryti. Kuriant euro sąjungą buvo tikima, kad valiutos sėkmę užtikrins absoliučiai visų valstybių narių fiskalinė disciplina: griežtas biudžeto deficito ir valstybės skolos reguliavimas. Prieš prasidedant krizei Airija ir Ispanija galėjo mėgautis teigiamu biudžeto balansu ir maža skola, tačiau prireikė vos keleto metų ir abiejų valstybių biudžeto išlaidų bei pajamų eilutės tapo nepadorios, o bendra valstybės skola smarkiai ūgtelėjo. Tad dabar Europos lyderiai kalba, esą būtina atidžiau stebėti euro zonos narių einamosios sąskaitos deficitą.

Krizė neketina trauktis iš senojo žemyno, tačiau įdomu tai, kad investuotojai kelia sparnus į JAV, kuri ilgus metus kenčia nuo didžiulio einamosios sąskaitos deficito. Europos Sąjungos lyderimas turi kilti klausimas: kur slypi takoskyra tarp „gerojo“ einamosios sąskaitos deficito, kuris užtikrina palankų klimatą verslui ir generuoja tiesioginius užsienio investicijų srautus bei „blogojo“. Siekiant užkirsti kelią „blogam“ einamosios sąskaitos deficito formavimusi teks imtis griežtesnės intervencijos į privatų sektorių, o tai prasilenkia su neoliberalizmo ir vieningosios rinkos doktrinomis, kurios buvo itin madingos kuriant eurą.

Štai Ispanijoje pinigai į privatų sektorių plaukė iš privačių bankų. Ar dėl tokios neracionalios prabangos vyriausybė turėtų apkarpyti viešąsias investicijas? Ar vyriausybės turi nuspręsti, kad tam tikri investicijų srautai, pavyzdžiui, į nekilnojamąjį turtą, yra kenksmingi bendrai ekonomikos gerovei ir todėl turi būti papildomai apmokestinti arba apriboti pasitelkiant kitas priemones? Mano požiūriu, tokia politika būtų priimtina, tačiau prieštarauja ES laisvosios rinkos dvasiai.

Tinkamo atsakymo paieška leidžia prisiminti diskusijas, kurios kildavo pasaulyje pasibaigus istorinėms finansų krizėms. Po kiekvienos krizės ekspertai sukuria įtikinamų paaiškinimų, kurie per kitą krizę pasirodo neteisingi ar bet jau nepritaikomi naujai situacijai. Devintajame dešimtmetyje krizę Pietų Amerikoje sukėlė perteklinis skolinimasis, tačiau 1994 metų Meksikos krizė buvo susieta su nepakankamu taupymu.

Tada atėjo eilė Rytų Azijai – ji galėjo didžiuotis aukštais taupymo rodikliais, tad teko ieškoti naujo paaiškinimo ir juo tapo prastas valdymas. Bet šis paaiškinimas netiko Skandinavijos valstybėms, kai teko patirti krizę. Visas šias krizes, kartu ir 2008 metų nuosmukį, sieja vienas faktorius: finansų sektorius nesugebėdavo tinkamai įvertinti rizikų ir prarasdavo visuotinį pasitikėjimą.

Straipsnio puslapiai:

- Josephas E. Stiglitzas

Project-syndicate.org

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas