Kas nesikeičia, kai keičiasi valdžia


Ramūno Vaitkaus pieš.

Redakcijos skiltis / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2012-11-27 06:58

Tarpuvaldžio spėlionės dėl vyriausybės sudėties užtemdo kitą svarbų klausimą: kas nesimaino, kai mainosi vyriausybės?

Pakeitus politinio pasitikėjimo pareigūnų viršūnėlę išlieka dauguma ministerijų ir kitų žinybų valdininkų. Nors jie nenustato įstaigų darbo krypties, užtat nuo jų priklauso veiklos tempas ir kokybė.

Valstybės tarnautojai yra folkloro personažai, liaudies supratimu, negalintys duoti daug naudos. Valdininką kaip ir Seimo narį ištinka virsmai lyg stebuklinėse pasakose: kol mindė slenksčius ieškodamas darbo ar vietos rinkimų sąraše, dar buvo žmogaus pavidalu, bet vos gavo pareigybę, tapo šiltame krėsle sėdinčiu vampyru.

Tokias beveik nekintančias liaudies pažiūras būtų galima išsklaidyti geriau nušviečiant valdžios aparato darbą, tačiau pats aparatas suinteresuotas būti apgaubtas miglos.

Kas nors, pasakęs, kad šalyje per mažai valdininkų ir jie gauna per menkas algas, nebūtų suprastas, gal net būtų apšauktas kokiu nors agentu – vienas iš populiariausių prakeiksmų Lietuvoje. Nors, kaip skelbia Finansų ministerija, tarnautojų atlyginimai 2012 m. tesudarė 3 proc. iš 35,3 mlrd. litų planuotų valstybės išlaidų.

Vis dar nesuformuotos naujos vyriausybės ministrų portfelius viešoji nuomonė išdėliojo pagal tai, kiek jie išsipūtę nuo Europos Sąjungos (ES) pinigų. Akylai stebima, kuri politinė jėga kokią ministeriją gaus, tačiau beveik nesileidžiama į kalbas apie nesugebėjimą perimti ES paramos.

ES lėšos pastaraisiais metais sudaro apie ketvirtį valstybės išlaidų, tačiau negalima sakyti, kad Lietuvos ūkis jaučia joms nepasotinamą apetitą. Klausimas yra ne vien tai, kokiems subjektams ES atitenka parama, bet ir tai, kodėl parama nepanaudojama.

Kol bus aiškūs besibaigiančių 2012 metų duomenys, tenka pakartoti, kad pernai ES paramą blogiausiai perėmė žinybos, laikomos geidžiamiausiais politinių partijų kąsniais: Aplinkos, Energetikos, Susisiekimo ir Ūkio ministerijos.

2011 m. nebuvo panaudota 287 mln. litų ES paramos Susisiekimo ministerijos vykdomai Valstybinės ir vietinės reikšmės kelių transporto infrastruktūros plėtros programai; Ūkio ministerija neįveikė planuotų 260 mln. litų Ūkio plėtros ir konkurencingumo didinimo programai; Energetikos ministerija neišleido 374 mln. litų Ignalinos AE uždarymo administravimui; Aplinkos ministerijos 400 mln. litų planą specialiajai Klimato kaitos programai atitiko paraiškos dėl maždaug 200 tūkst. litų.

Vangokas ES paramos panaudojimas itin rėžia akį, jei lyginame tai su nevangiu Lietuvos skolinimusi. 2008 m. valstybės skola sudarė 17,37 mlrd. litų, šiemet ji jau siekia 50,79 mlrd. litų.

Tiesa, keičiantis valdžioms ima spragsėti nuodėguliai. Snaudulį keičia karštligiškas veikimas. Žiniasklaida jau atkreipė dėmesį, kad nuo spalio 1 d. ministerijos, joms pavaldžios įstaigos ir kitos institucijos pateikė dešimtis pranešimų apie sutarčių sudarymą.

Galėtume paklausti apie tokio skubėjimo paskatas. Veikiama, kad ekonomika atkustų ar kad lėšos būtų „pravalgytos“? Mintis, kad ES parama reikalinga ūkio plėtrai, kuri turi duoti biudžetui daugiau mokesčių, skirstytojų galvose gal ir spingsi, bet ryškiai nešviečia. Tamsa galvose – taip pat vienas iš nekintamų dalykų keičiantis valdžioms.

- Redakcijos skiltis

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas