Kas nusipelnė gyventi geriau (2)


Nematoma ranka / nematomaranka.lt

2012-02-27 17:24

Dabartinio JAV prezidento B.Obamos rinkiminis šūkis artėjančiuose prezidento rinkimuose atrodo bus „neturtingi amerikiečiai nusipelnė gyventi geriau“. Ta proga du mano mėgstami blogeriai B.Kaplanas ir K.Smitas diskutavo, ar nusipelnę ir kiek nusipelnę gyventi geriau yra neturtingi žmonės (ne tik amerikiečiai). Diskusiją apibendrinančias mintis jie surašė čia ir čia.

Kalbant rimtai, o ne kaip kandidatai į prezidentus, anglišką žodį deserving tiksliau būtų versti "verti", o ne "nusipelnę" gyventi geriau. Ir nors Kaplanas su Smitu iš pirmo žvilgsnio nesutaria ir prie sutarimo nepriartėjo, aš beveik pritariu jiems abiems, nes manau, kad jie tiesiog nesusišneka.

Kaplanas teigia, kad vieni žmonės yra verti mūsų paramos, o kiti - ne, ir atskirti juos nesunku. Neturtingose šalyse gyvenantys mažos kvalifikacijos dirbantieji, mažamečiai neturtingų ir neatsakingų žmonių vaikai, turtingų šalių gyventojai su sunkia negalia ir kai kurie kiti žmonės tikrai verti paramos, nes jie patys negali nieko padaryti kitaip, kad gyventų geriau. Tuo tarpu darbo drausmę nuolat pažeidinėjantys ir todėl neturintys nuolatinio darbo arba tingintys dirbti amerikiečiai nėra verti paramos, nes nuo jų pačių priklauso, ar jie bus neturtingi. Pvz. JAV valytojai yra viena mažiausiai uždirbančių profesijų, bet vidutinis statistinis JAV valytojas yra turtingesnis nei 96 procentai pasaulio gyventojų.

Smitas teigia, kad neturtingi darbo nesusirandantys amerikiečiai gyvena geriausiai kaip jiems išeina, ir geriau gyventi jie negali. Vieni žmonės negali daugiau uždirbti dėl fizinės negalios, o kiti dėl impulsyvaus charakterio, tingumo ar kitų ydų, bet visi jie vienodai verti užuojautos ir paramos. Tokį žmogų galima priversti pvz. naudojant visuomenės spaudimą pakeisti savo elgesį, bet visuomenės spaudimas yra papildomas apribojimas, mažinantis jo utility. Jis siūlo atskirti klausimą ar kai kurie žmonės yra pvz. bejėgiai prieš savo tingumą nuo praktinio klausimo, kaip padėti tokiems žmonėms nepaskatinant mažiau dirbti kitų, darbštesnių žmonių, bet mano, kad ir šią praktinę problemą įmanoma išspręsti.

Smito ir Kaplano diskusija įdomi tuo, kad priešingai nei daugelyje kitų diskusijų, tradiciškai kairiąją poziciją ginantis Smitas naudojasi klasikinės ekonomikos modeliu, kuriame individai maksimizuoja utility, o už valstybės nesikišimą agituojančio Kaplano modelis (kurio jis tiesa taip aiškiai kaip Smitas neišdėsto) paremtas behavioural ekonomika.

Smitas tam tikra prasme teisus, kad prastesnių gebėjimų žmonės yra verti užuojautos, nepriklausomai nuo to, ar tie gebėjimai fiziniai, ar protiniai. Bet jis man atrodo be reikalo nori pakeisti žodžių prasmę. Tradicinė nuopelnų ir buvimo ko nors vertam prasmė yra labai behavioural: senovės žemdirbių visuomenėje tingus žmogus, paliktas tinginiauti, arba mirtų badu, arba sukeltų daug nemalonumų kitiems, todėl dirbti jį verčiantis visuomenės spaudimas nors nenaudingas žmogui ir visuomenei trumpuoju laikotarpiu, bet naudingas ilguoju. Standartiniai utility naudojantys modeliai tam atvaizduoti nelabai tinka, nors kalbant apie tokius reiškinius utility savokos visiškai išmesti nebūtina. Labai gali būti, kad mūsų laikais tingių žmonių galimybės pasikeitė, ir dabar nebėra optimalu naudoti visuomenės spaudimą verčiant juos dirbti, o geriau tiesiog duoti jiems pinigų. Bet visai nereikia sakyti, kad jie verti paramos - žymiai paprasčiau palikti pradinę žodžių reikšmę, ir sakyti, kad tie žmonės neverti/nenusipelnė paramos, bet skatinama užuojautos visuomenė vis tiek juos remia, nes taip visiems geriau. Kaplanas su Smitu galėtų diskutuoti tiek dėl šio teiginio, tiek dėl ginčytinos Smito minties, kad nesunku sukurti mechanizmą, kaip paremti pvz. tingius žmones neskatinant tinginiauti kitų. Tikėkimės, kad bus antras raundas.

- Nematoma ranka

nematomaranka.lt

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas