Kas nusipelno Nobelio premijos?

(Puslapis 1 iš 5)


AFP/SCANPIX nuotr.

Nerijus Mačiulis / manofinansai.lt

2012-12-09 18:05

Nobelio premija suteikiama mokslininkui, rašytojui, politikui ar visuomenės veikėjui, kuris yra pasiekęs išskirtinių rezultatų, turinčių neabejotinos naudos žmonijai. Labai retai mokslininkas gali tikėtis tokio apdovanojimo neskyręs bent trisdešimties metų (vidutinis premijos gavėjo amžius – 59 metai) konkrečios problematikos analizei, nepublikavęs bent keliasdešimties mokslinių straipsnių ir monografijų, bei nesulaukęs mokslo bendruomenės, o dažnai jau ir visuomenės, pripažinimo. Džordžas Beadle, gavęs Nobelio premiją už tyrimus apie genų vaidmenį reguliuojant biocheminius procesus ląstelėse, yra pasakęs, kad šį apdovanojimą gauti yra lengva – tereikia „stropiai studijuoti, gerbti savo DNR, nevartoti alkoholio, nerūkyti, vengti moterų ir politikos“.

Taigi, ši premija dažnai tik pasako tai, kas ir taip yra akivaizdu – žmogus gyvenime daug ko atsisakė, buvo nuoseklus ir įžvalgus, sukūrė visuomenei svarbias žinias, metodus ar daiktus, bei sulaukė jos pripažinimo. Praėjus tokį gyvenimo kelią netgi įspūdinga apdovanojimą papildanti pinigų suma – šiemet ji viršijo 3,2 milijono litų – jau nebūna tokia svarbi ir neretai yra paskiriama labdarai. Todėl Nobelio premija yra ne kas kita, kaip gelbėjimosi ratas mestas skęstančiajam, kuris jau pasiekė krantą. Tačiau net neatlikdamas savo tikrosios paskirties, šis „gelbėjimosi ratas“ gali būti nešiojamas ant kaklo kaip rečiausias ir prabangiausias deimantų vėrinys.

Nobelio premija ekonomikos srityje... neegzistuoja

Švedijos filantropas ir išradėjas Alfredas Nobelis savo testamente nurodė beveik visą jo turtą skirti asmenims, pasižymėjusiems fizikos, chemijos, medicinos, taikos ir literatūros srityse ir davusiems „didžiausią naudą žmonijai“. Manoma, kad tokiam žingsniui jį pastūmėjo Prancūzijos laikraštyje perskaitytas nekrologas jam (nors mirė ne Alfredas, o jo brolis Liudvikas), kuris skelbė, kad „Mirties prekeivis mirė“. Tokio atsisveikinimo jis būtų „nusipelnęs“ už garsiausią, tačiau tik vieną iš maždaug 350 atradimų – dinamitą.

Ekonomikos mokslo Alfredo Nobelio išvardintame sąraše nebuvo. Turbūt todėl, kad tuomet šis mokslas nebuvo pakankamai svarbus siekiant visuomenės progreso, arba bent jau taip manė pats testamento autorius. Tik 1968 metais seniausiai veikiantis pasaulio centrinis bankas, Švedijos Riksbank, švęsdamas savo 300 metų jubiliejų Nobelio fondui paaukojo didelę pinigų sumą skirtiną premijai Nobeliui atminti. Jau kitais metais buvo įteikta pirmoji ekonomikos mokslų premija. Taigi, nors ekonomikos mokslų premija ir nėra tikroji Nobelio premija, tai yra labiau techninis niuansas, juolab, kad kaip ir tikrąsias Nobelio premijas chemijos ir fizikos srityje, ją suteikia Švedijos karališkoji mokslų akademija. Nesiskiria ir visi kiti šio apdovanojimo atributai – piniginis prizas, medalis ir pasaulinis pripažinimas.

Straipsnio puslapiai:

- Nerijus Mačiulis

manofinansai.lt

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas