Kas šiandien vyksta „antrųjų namų“ rinkoje?


Bendrovės nuotr.

Gediminas Pruskus / Ekonomika.lt

2014-04-23 09:56

Nekilnojamojo turto (NT) plėtotojai, dirbantys „antrųjų namų“ segmente, praėjusiais metais džiaugėsi kur kas geresniais rezultatais nei 2012-aisiais. Gerėjančios gyventojų ekonominės nuotaikos išaugino potencialių pirkėjų ratą ir padidino pardavimus. Intensyvėjantis poilsinio turizmo iš Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos srautas taip pat darė įtaką „antrųjų namų“ rinkos plėtrai – žinomumo apie Lietuvos poilsiaviečių privalumus sklaida bei galimybė gauti ES vizą, tikėtina, ne vieną turistą paskatino investuoti čia savo lėšas. Neramumai Ukrainoje gali dar labiau paskatintinti investicijas nukreipti į poilsinį NT segmentą Lietuvoje.

Kalbant skaičiais, iš pagrindinių „antrųjų namų“ miestų (Palangos, Neringos, Druskininkų) labiausiai išsiskyrė Palanga, kurioje iš viso per 2013 metus plėtotojai pardavė apie 190 butų. 2014 metų I ketvirčio rezultatai dar įspūdingesni – Palangoje parduoti 136 naujos statybos butai (vidutiniškai 45 per mėn.). Pagal sandorius tenkančius vienam gyventojui, Palanga 4-5 kartus lenkia Vilnių, kur šiandien NT rinka demonstruoja neįtikėtinai spartų augimą. Neringos bei Druskininkų rinkos yra kelis kartus mažesnės už Palangos, turinčios aiškiai išreikštą sezoniškumą, tad lyginti absoliučių skaičių neverta, tačiau naujų butų pardavimai augo ir čia. Neringoje per 2013 metus NT plėtotojai pardavė apie 50 butų – beveik tris kartus daugiau nei 2012 metais. Druskininkuose taip pat apie 50 butų – 40 proc. daugiau nei 2012 metais. Nepaisant tokio ryškaus „antrųjų namų“ rinkos suaktyvėjimo, kainos liko stabilios arba kilo nežymiai. Nors prielaidų kainoms augti atsiranda vis daugiau, ypač kalbant apie Neringą, kur pasiūla yra itin ribota dėl sudėtingų planavimo procedūrų.

Šiandien Palangoje iš viso plėtojama16 naujų gyvenamųjų ar poilsinių projektų, Neringoje – 8, Druskininkuose – 7.

Jeigu bandytume nupiešti statistinio „antrųjų namų“ pirkėjo portretą, Palangoje tai būtų pasiturintis pirkėjas iš Rytų (Maskvos arba Sankt Peterburgo gyventojas), perkantis „antruosius namus“ ne tik savo poilsiui, bet ir dėl galimybės gauti ES vizą. Taip pat Palangą kaip „antruosius namus“ vertina mažesnių šalies miestų gyventojai. Tuo tarpu Neringoje didžioji dalis pirkėjų yra vidutinio amžiaus (35-45 m.) vilniečių ir kauniečių lietuvių poros – Kuršių Nerijos „fanai“, kurių pajamos yra pakankamos, kad leistų tokią investiciją. Pažymėtina, kad šis NT pirkėjo portretas smarkiai skiriasi nuo sostinės, kurios rinką labiausiai augina jaunos šeimos, perkančios ekonominės klasės būstą.

Atsižvelgiant į pirkėjų nuotaikas bei gerėjančią NT situaciją Lietuvoje, galime daryti prielaidą, kad „antrųjų namų“ rinka toliau sėkmingai augs ir šiemet sulauksime dar daugiau pirkėjų dėmesio. Kita vertus, būtent šis NT rinkos segmentas yra itin jautrus ir priklausomas nuo politinio ir ekonominio šalies stabilumo.

 

- Gediminas Pruskus

Close

Darbdavių pečius užgriuvo „Sodros“ našta: teks atleisti darbuotojus ir kelti kainas

 Seimo sprendimas nustatyti socialinio draudimo įmokų „grindis“ ne juokais sukėlė sumaištį tarp darbdavių. Nors darbuotojas dirbs ir ne pilnu etatu, „Sodrai“ įmokas už jį reikės mokėti nuo minimalios mėnesio ...

Kiti metai taromatų sistemoje: ar pasikeitę tarifai nuguls į produktų kainą?

 Prieš mažiau nei dvejus metus Lietuvoje startavusi taromatų sistema jau pasiekė 2020 metams iškeltus tikslus. Naujus metus ruošiamasi pasitikti su naujais tarifais gėrimų gamintojams bei importuotojams. VšĮ ...

Pasaulio pabaiga Lietuvai 2000-aisiais neatėjo, bet ar neateis ji 2020-aisiais?

 Skeptikai Lietuvai eilinę pasaulio pabaigą prognozuoja po 2020-ųjų, kai baigsis ES parama. Kad šis scenarijus neišsipildytų, būtina ruoštis jau dabar, sako banko „Luminor“ analitikai. Tačiau trumpojo ...

Pasiūlė, kaip ištraukti žmones iš šešėlinės nuomos, o tuo pačiu galėtų mažėti ir kaina

 Nuomos rinka Lietuvoje ir toliau klesti – nerasdami, kur investuoti lietuviai perka nekilnojamąjį turtą ir jį nuomoja. Tačiau ne vienas pasirenka tai daryti šešėlyje. NT ekspertai turi paisūlymų, kaip galėtų mažėti tiek ...

Turtingiausių Lietuvos moterų TOP 20. Kas paveldėjo, o kas užsidirbo?

Nors Lietuvoje skaičiuojama 500 žmonių, kurių turtas viršija 2,1 mln. eurų, iš jų moterų – tik 81. O ir pažiūrėjus į turtingiausiųjų moterų dvidešimtuką matyti, kad dauguma jų – paveldėtojos arba bendraakcininkės. ...

Į Lietuvos turtingiausiųjų sąrašą patekusiųjų naujokų TOP

 Žurnalas „TOP 500” skelbiantis turtingiausius Lietuvos žmones šiais metais įtraukė 36 naujokus. Naujienų portalas tv3.lt pateikia turtingiausiųjų naujokų dešimtuką. Žurnale skaičiuojama, kad bendras 500 ...

Tiksintis laikas: kada Vilniuje teks griauti senuosius namus?

Vilnius – besiplečiantis miestas galintis pasigirti tuo, kad gyventojų skaičius čia nemažėja. Tačiau jau dabar gatves sustingdo kamščiai, tad ar yra dar galimybių šiam miestui plėstis centre, o ne užmiestyje? Analitikai ...

Lietuvos bankas praneša apie grėsmes NT rinkoje: didesni mokesčiai ir spekuliantų stebėsena

Ilgą laiką stabiliai vertinta nekilnojamojo turto rinka Lietuvoje pradeda neraminti. Kaip praneša Lietuvos bankas, nors naujausi nekilnojamojo turto (NT) kainų lūkesčiai pastaruoju metu yra atsargesni, rinka kaista tiek nuo antrinio būsto ...

Ištyrė lietuvių apsipirkimo įpročius: ar iš tikrųjų svarbiausia – kaina? Nurodo, kas brango labiausiai

 Apklausos ir prekybininkų pastebėjimai rodo viena – gyventojų apsipirkinėjimo įpročiai keičiasi. Tačiau be abejonės lietuviai išlieka „akcijų medžiotojai“. Tam įtakos gali turėti ir padidėjusios kainos. „Prekės ...

Paskelbti turtingiausi Lietuvos žmonės

 Virš 2 mln. eurų turtą yra sukaupę net virš 500 lietuvių, skelbia žurnalas „TOP 500”. Nors pirma vieta turtingiausiųjų sąraše jau kelis metus nepajudinama ir priklauso vieninteliam šalies ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas