Kas šiandien vyksta „antrųjų namų“ rinkoje?


Bendrovės nuotr.

Gediminas Pruskus / Ekonomika.lt

2014-04-23 09:56

Nekilnojamojo turto (NT) plėtotojai, dirbantys „antrųjų namų“ segmente, praėjusiais metais džiaugėsi kur kas geresniais rezultatais nei 2012-aisiais. Gerėjančios gyventojų ekonominės nuotaikos išaugino potencialių pirkėjų ratą ir padidino pardavimus. Intensyvėjantis poilsinio turizmo iš Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos srautas taip pat darė įtaką „antrųjų namų“ rinkos plėtrai – žinomumo apie Lietuvos poilsiaviečių privalumus sklaida bei galimybė gauti ES vizą, tikėtina, ne vieną turistą paskatino investuoti čia savo lėšas. Neramumai Ukrainoje gali dar labiau paskatintinti investicijas nukreipti į poilsinį NT segmentą Lietuvoje.

Kalbant skaičiais, iš pagrindinių „antrųjų namų“ miestų (Palangos, Neringos, Druskininkų) labiausiai išsiskyrė Palanga, kurioje iš viso per 2013 metus plėtotojai pardavė apie 190 butų. 2014 metų I ketvirčio rezultatai dar įspūdingesni – Palangoje parduoti 136 naujos statybos butai (vidutiniškai 45 per mėn.). Pagal sandorius tenkančius vienam gyventojui, Palanga 4-5 kartus lenkia Vilnių, kur šiandien NT rinka demonstruoja neįtikėtinai spartų augimą. Neringos bei Druskininkų rinkos yra kelis kartus mažesnės už Palangos, turinčios aiškiai išreikštą sezoniškumą, tad lyginti absoliučių skaičių neverta, tačiau naujų butų pardavimai augo ir čia. Neringoje per 2013 metus NT plėtotojai pardavė apie 50 butų – beveik tris kartus daugiau nei 2012 metais. Druskininkuose taip pat apie 50 butų – 40 proc. daugiau nei 2012 metais. Nepaisant tokio ryškaus „antrųjų namų“ rinkos suaktyvėjimo, kainos liko stabilios arba kilo nežymiai. Nors prielaidų kainoms augti atsiranda vis daugiau, ypač kalbant apie Neringą, kur pasiūla yra itin ribota dėl sudėtingų planavimo procedūrų.

Šiandien Palangoje iš viso plėtojama16 naujų gyvenamųjų ar poilsinių projektų, Neringoje – 8, Druskininkuose – 7.

Jeigu bandytume nupiešti statistinio „antrųjų namų“ pirkėjo portretą, Palangoje tai būtų pasiturintis pirkėjas iš Rytų (Maskvos arba Sankt Peterburgo gyventojas), perkantis „antruosius namus“ ne tik savo poilsiui, bet ir dėl galimybės gauti ES vizą. Taip pat Palangą kaip „antruosius namus“ vertina mažesnių šalies miestų gyventojai. Tuo tarpu Neringoje didžioji dalis pirkėjų yra vidutinio amžiaus (35-45 m.) vilniečių ir kauniečių lietuvių poros – Kuršių Nerijos „fanai“, kurių pajamos yra pakankamos, kad leistų tokią investiciją. Pažymėtina, kad šis NT pirkėjo portretas smarkiai skiriasi nuo sostinės, kurios rinką labiausiai augina jaunos šeimos, perkančios ekonominės klasės būstą.

Atsižvelgiant į pirkėjų nuotaikas bei gerėjančią NT situaciją Lietuvoje, galime daryti prielaidą, kad „antrųjų namų“ rinka toliau sėkmingai augs ir šiemet sulauksime dar daugiau pirkėjų dėmesio. Kita vertus, būtent šis NT rinkos segmentas yra itin jautrus ir priklausomas nuo politinio ir ekonominio šalies stabilumo.

 

- Gediminas Pruskus

Close

Atidarius Vilniaus oro uostą, jis ir toliau liks statybų aikštele

Po 35 dienas trukusio kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijos duris vėl atvėrė Vilniaus oro uostas. Per šį mėnesį itin nukraujavo Vilniaus turizmas, tad viltys, kad rekonstrukcija atsipirks – aukštos. Visgi ne visi turistai gali ...

„Akropolyje“ pradėjo dirbti pirmoji robotė–konsultantė

 Robotė humanoidė Kiki tapo pirmuoju Lietuvoje prekybos ir pramogų centre įdarbintu robotu. Nuo šiandien Kiki bus galima sutikti Vilniaus „Akropolio“ alėjose, kur ji suteiks pirkėjams visą reikalingą informaciją apie ...

Suskaičiavo, kiek išleido lietuvių, latvių ir estų šeimos

Vidutinės namų ūkių vartojimo išlaidos birželio mėnesį, palyginus su geguže, trijose Baltijos šalyse keitėsi skirtingai. Estijoje ir Latvijoje vartojimo išlaidos augo apie 2 proc. iki 506 euro ir 403 euro atitinkamai, o ...

Įvertino, kokio būsto kainos augo sparčiausiai

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2017 metų liepos mėnesio reikšmė ...

Kuro kainos Lietuvoje skiriasi ir pagal miestus

Rugpjūčio mėnesį Pricer.lt užfiksavo degalų kainas Vilniaus ir Kauno degalinėse. Rugpjūtį praktiškai visose degalinėse benzinas ir dyzelinas brango, o suskystintos dujos pigo arba jų kaina liko nepakitusi. Degalų kainos pas didmenininką ...

Greito maisto tinklui „Hesburger“ skirtose 5 tonose lietuviškos mėsos – salmonelės

5 tonose lietuvių pagamintos mėsos – salmonelės. Tokią maltą jautieną estams siuntė didžiausia mėsos perdirbimo įmonių grupė „Biovela“. Mėsa su bakterijomis siųsta vienam greitojo maisto restoranui. Laimei, mėsainių su salmonele ...

Verslininkai pripažino: nėra prasmės nuleisti kainų

Kai kuriems tautiečiams savaitgalis užsitęsė iki pat šiandien ir būtent dabar jie būriais traukia namo, į didmiesčius ar mažesnius miestelius. Pajūrio kurortai, nors ir neturėję kaitros, šiomis dienomis buvo pilni. O Štai ...

Vilniaus oro uosto keleiviai perspėjami dėl atvykimo ir skrydžių iš Kauno

 Nors Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijos darbai baigsis jau rytoj, pirmą dieną po rekonstrukcijos keleiviai raginami būti itin atidūs ir atkreipti dėmesį į informaciją ant savo bilieto – dalis skrydžių rugpjūčio 18 ...

Ar išgyventų Lietuvos maitintojas Vilnius be likusių miestų?

Vilnius – kasmet vis labiau augantis miestas, tad nenuostabu, kad dažnai įvardijamas „Lietuvos išlaikytoju“. Dėl to gali pasigirsti ir kalbų, kad būnant vieno miesto valstybe, pragyvenimo lygis būtų aukštesnis. ...

Skelbiamos naujos skrydžių kryptys

Latvijos oro linijos „airBaltic“ skelbia pirmąsias kryptis 2018-ųjų vasaros sezonui, kuris prasidės 2018 metų kovo 27 dieną. Kitą vasarą „airBaltic“ savo skrydžių kryptis papildys daugiau nei penkiais naujais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas