Kas šiandien vyksta „antrųjų namų“ rinkoje?


Bendrovės nuotr.

Gediminas Pruskus / Ekonomika.lt

2014-04-23 09:56

Nekilnojamojo turto (NT) plėtotojai, dirbantys „antrųjų namų“ segmente, praėjusiais metais džiaugėsi kur kas geresniais rezultatais nei 2012-aisiais. Gerėjančios gyventojų ekonominės nuotaikos išaugino potencialių pirkėjų ratą ir padidino pardavimus. Intensyvėjantis poilsinio turizmo iš Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos srautas taip pat darė įtaką „antrųjų namų“ rinkos plėtrai – žinomumo apie Lietuvos poilsiaviečių privalumus sklaida bei galimybė gauti ES vizą, tikėtina, ne vieną turistą paskatino investuoti čia savo lėšas. Neramumai Ukrainoje gali dar labiau paskatintinti investicijas nukreipti į poilsinį NT segmentą Lietuvoje.

Kalbant skaičiais, iš pagrindinių „antrųjų namų“ miestų (Palangos, Neringos, Druskininkų) labiausiai išsiskyrė Palanga, kurioje iš viso per 2013 metus plėtotojai pardavė apie 190 butų. 2014 metų I ketvirčio rezultatai dar įspūdingesni – Palangoje parduoti 136 naujos statybos butai (vidutiniškai 45 per mėn.). Pagal sandorius tenkančius vienam gyventojui, Palanga 4-5 kartus lenkia Vilnių, kur šiandien NT rinka demonstruoja neįtikėtinai spartų augimą. Neringos bei Druskininkų rinkos yra kelis kartus mažesnės už Palangos, turinčios aiškiai išreikštą sezoniškumą, tad lyginti absoliučių skaičių neverta, tačiau naujų butų pardavimai augo ir čia. Neringoje per 2013 metus NT plėtotojai pardavė apie 50 butų – beveik tris kartus daugiau nei 2012 metais. Druskininkuose taip pat apie 50 butų – 40 proc. daugiau nei 2012 metais. Nepaisant tokio ryškaus „antrųjų namų“ rinkos suaktyvėjimo, kainos liko stabilios arba kilo nežymiai. Nors prielaidų kainoms augti atsiranda vis daugiau, ypač kalbant apie Neringą, kur pasiūla yra itin ribota dėl sudėtingų planavimo procedūrų.

Šiandien Palangoje iš viso plėtojama16 naujų gyvenamųjų ar poilsinių projektų, Neringoje – 8, Druskininkuose – 7.

Jeigu bandytume nupiešti statistinio „antrųjų namų“ pirkėjo portretą, Palangoje tai būtų pasiturintis pirkėjas iš Rytų (Maskvos arba Sankt Peterburgo gyventojas), perkantis „antruosius namus“ ne tik savo poilsiui, bet ir dėl galimybės gauti ES vizą. Taip pat Palangą kaip „antruosius namus“ vertina mažesnių šalies miestų gyventojai. Tuo tarpu Neringoje didžioji dalis pirkėjų yra vidutinio amžiaus (35-45 m.) vilniečių ir kauniečių lietuvių poros – Kuršių Nerijos „fanai“, kurių pajamos yra pakankamos, kad leistų tokią investiciją. Pažymėtina, kad šis NT pirkėjo portretas smarkiai skiriasi nuo sostinės, kurios rinką labiausiai augina jaunos šeimos, perkančios ekonominės klasės būstą.

Atsižvelgiant į pirkėjų nuotaikas bei gerėjančią NT situaciją Lietuvoje, galime daryti prielaidą, kad „antrųjų namų“ rinka toliau sėkmingai augs ir šiemet sulauksime dar daugiau pirkėjų dėmesio. Kita vertus, būtent šis NT rinkos segmentas yra itin jautrus ir priklausomas nuo politinio ir ekonominio šalies stabilumo.

 

- Gediminas Pruskus

Close

Atsiskaitymas už komunalines paslaugas: kas svarbiausia?

Nuo balandžio 1 dienos nebelieka elektroninių atsiskaitymo knygelių, leidusių per elektroninę bankininkystę vienu mokėjimu atsiskaityti už kelias skirtingas komunalines paslaugas. Netylant diskusijoms dėl staigių pokyčių ir jų poveikio gyventojams, ...

Vienas didžiųjų prekybos tinklų per ateinančią šventę nedirbs Kiti prekybos tinklai idėjos nepalaiko

Lietuvoje daugybę diskusijų kėlė tema, ar turėtų maisto prekių parduotuvės dirbti per šventes. Galiausiai buvo nuspręstą, kad dalis prekybos centrų užsidaro, dalis dirba trumpintu darbo laiku. Dabar vienas didžiųjų prekybos tinklų žengė ...

Į vieną pintinę įdėjo, iš kitos išėmė: kaip valdžia pensijas dalino

Nors garsiai skelbta, kad pensijos didės, tokios džiugios naujienos pasiekė ne visus. Kad būtų pensijos padidintos, kai kuriems teko jas sumažinti. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi 52 metų telšiškis Justinas (redakcijai pavardė ...

Ekonomistas: valdžios planai geri, jei neišvirs į didesnius mokesčius

Šiuo metu aktyviai diskutuojama apie galimybę ant darbuotojo pečių perkelti visas socialinio draudimo įmokas. Ministerija aiškina, kad dirbantieji nuo to nenuskurs nei centu, o mokesčių sistema taps aiškesnė. Ekspertai ...

Finansų ministerija: įmonės vis didesnę dalį augančių algų perkelia į prekių ir paslaugų kainas

Finansų ministerija atnaujino pagrindinių makroekonomikos rodiklių perspektyvas 2017-2020 metams – ekonomika nuosaikiai augs, prie to svariai prisidės vidaus paklausa ir eksportas, o atlyginimai augimu lenks infliaciją. „Tam, kad ...

Planuojantiems atostogas vasarą – nepatogumai, o agentūroms – nuostoliai

Darbovietėse jau prašoma pasakyti, kuriuo metu ruošiamasi vasarą atostogauti. Bėda tik ta, kad jei šiemet norėjote skristi į užsienį, dienas reikėtų pasirinkti atidžiau. Mat daugiau nei mėnesį truksianti Vilniaus oro uosto tako ...

Atskleista, kiek žmonių Lietuvoje gauna minimalią algą, o kiek – daugiau nei 3 tūkst. eurų

Lietuvos statistikos departamentas išnagrinėjo šalies darbo užmokestį pagal darbuotojų skaičių. Pasirodo, net penktadalis 2016 m. spalio mėn. gavo 380 EUR ir mažesnį darbo užmokestį. 2016 m. spalio mėn. šalies ūkyje (įskaitant ...

Paskelbė, ką lietuviai pernai pirko dažniausiai

Aštuntą kartą Lietuvos prekybos įmonių asociacijos (LPĮA) rengiamuose kasmetiniuose rinkimuose „Populiariausia prekė“ paskelbti vardai rodo, kad Lietuvos pirkėjai vis dar teikia pirmenybę lietuviškoms prekėms ir produktams ...

Amerikiečiai įsigijo TV3 žiniasklaidos grupę

Stokholme įsikūrusi MTG kompanija paskelbė, kad pasirašė sutartį dėl TV3 grupės Baltijos šalyse pardavimo amerikiečių investiciniam fonui „Providence Equity Parners“. Sutartimi parduodami visi MTG verslai Baltijos ...

Kas iš tiesų keisis už komunalines paslaugas mokančiam vartotojui nuo balandžio?

Nuo 2017 m. balandžio 1 d. visi Lietuvos bankai privalės naudoti naujas komunalinių įmokų surinkimo formas, kai visos įmokos bankų elektroninėje bankininkystėje turės būti pervedamos į paslaugų teikėjų sąskaitas atskirai. Pokytis palies ...


 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas