Kas skatina dalytis su kitais interneto turiniu?

(Puslapis 1 iš 2)


Fotodienos nuotr.

Balsas.lt

2011-09-26 07:01

JAV dienraščio „The New York Times“ užsakymu bendrovės „Customer Insight Group“ ir „Latitude Research" atliko tyrimą, atskleidžiantį psichologines priežastis, skatinančias interneto vartotojus dalytis su kitais aptiktu įdomiu skaitmeniniu turiniu – filmais, nuotraukomis, tekstais, programomis ir kitais dalykais.

Būtent dėl noro pasidalyti su kitais internete žaibiškai išpopuliarėja mėgėjiški videofilmukai, per dieną susilaukiantys milijonų žiūrovų, per šimtus ir tūkstančius kompiuterių keliauja vienos ir tos pačios linksmos istorijos ar nuotraukos. Psichologai mano, kad žmonės nuo seniausių laikų yra linkę dalytis vieni su kitais, tačiau informacijos amžius šį pomėgį (ar poreikį) nepaprastai sustiprino. Mokslininkai apskaičiavo, kad dabar kas 2 dienas mes sugeneruojame tokį informacijos kiekį, koks buvo sukuriamas nuo seniausių laikų iki pat 2003 metų.

Statistika, beje, nuolat senstanti, liudija, kad per 60 sekundžių mes aptinkame ir pasidalijame su kitais milžiniškais interneto turinio kiekiais visais įmanomais jo pavidalais – videoįrašais, tekstais, nuotraukomis, garso įrašais. Interneto vartotojai per minutę pateikia apie 700 000 raktažodžių interneto paieškos sistemoms, įkelia 600 filmukų į „YouTube„, pasidalija 80 000 „Facebook“ paskelbtų žinučių. Pasak tyrėjų, dabar mes keičiamės didesniu turinio kiekiu, gautu iš nepalyginamai gausesnių šaltinių, su pačiu didžiausiu žmonių skaičiumi nei bet kada anksčiau.

Keitimasis informacija su kitais tapo labai galingu rinkodaros įrankiu, nes savo draugų nuomone apie prekes ir paslaugas mes linkę pasitikėti labiau, nei gamintojų ar reklamuotojų informacija. „The New York Times“ užsakyto tyrimo autoriai be kita ko norėjo išsiaiškinti, kodėl tokios reklaminės kampanijos kaip „Will It Blend“ ar „Old Spice“ buvo tokios sėkmingos ir kodėl interneto vartotojai šiomis reklamomis taip keitėsi vieni su kitais.

Išnagrinėję interneto vartotojų apklausų duomenis tyrėjai nustatė 5 pagrindinius motyvus, skatinančius dalytis su kitais turiniu internete, ir šešis tai darančų žmonių psichologinius tipus. Šie rezultatai gali būti labai svarbūs rinkodaros specialistams, norintiems suprasti, kodėl jų pateiktas turinys „automatiškai" platinamas (arba ne) internete.

Tyrėjų manymu, keitimąsi interneto turiniu skatina šios priežastys:

1. Noras supažindinti kitus su vertinga informacija ir pramoginiu turiniu.

2. Siekis „pristatyti" save kitiems.

3. Noras stiprinti ir plėtoti tarpusavio santykius.

4. Savirealizacijos poreikis.

5. Noras pareikšti nuomonę apie priežastis ir prekių ženklus.

Be to, tyrimą atlikę psichologai identifikavo šešis pagrindinius interneto turiniu linkusių keistis žmonių tipus. Pirmasis iš jų – Altruistai. Jie paprasčiausiai trokšta būti naudingi kitiems, padėti, būti paslaugūs, ir dažniausiai turinį platina elektroniniu paštu.

Straipsnio puslapiai:

Close

Telefonų istorija: 7 telefonai, kurie paliko didžiausią pėdsaką

1983 m. metais pasirodė pirmas mobilusis telefonas. Šiandien, praėjus 35-iems metams po jo atsiradimo, šis įrenginys gerokai pasikeitė. Dabar jį vadiname išmaniuoju telefonu, kartais jis vargiai telpa mūsų kelnių ...

Į Lietuvos kelius grįžta „Google Street View“ automobiliai

 Šią vasarą Lietuvos keliuose vėl pasirodys „Google Street View“ automobiliai. Jų tikslas – atnaujinti šalies duomenis platformoje „Google Maps“. Šįkart bus koncentruojamasi į tarpmiestinių ...

Žingsniu arčiau Nobelio: profesorius V. Šikšnys įvertintas elitine 1 mln. dolerių vertės Kavli premija

Vilniaus universiteto (VU) profesorius Virginijus Šikšnys už CRISPR-Cas9, arba vadinamųjų „genų žirklių“, atradimą apdovanotas kas dvejus metus teikiama elitine Kavli premija, kurios vertė siekia 1 milijoną JAV ...

Atšilus orams: 3 patarimai, kaip apsaugoti telefoną

Meteorologai džiugina itin vasariško savaitgalio prognozėmis, todėl daugelis mintyse jau planuoja išvykas į gamtą. Šiluma, vandens telkiniai, smėlis – neatsiejami tokio laisvalaikio atributai, bet taip pat ir grėsmės ...

Atraskite Lietuvą: 5 išmanūs būdai padės suplanuoti tobulą kelionę

Pastaraisiais metais Lietuvą vis dažniau atranda ne vien svečiai iš užsienio, bet ir patys lietuviai. Ir tai tikrai nestebina: šalies miestai nuolat atsinaujina bei pasiūlo įdomių atrakcijų, šalia miškų bei ežerų dygsta ...

5 geriausi telefonai, kuriuos galite įsigyti tiesiog dabar

Atėjus laikui įsigyti naują išmanųjį, tenka spręsti nemažai klausimų: kurio gamintojo, kurios serijos bei modelio, dydžio ir net spalvos įrenginį rinktis, o gal, apskritai, dar palaukti geresnio? Jei laukti nesinori, „Tele2“ ...

Išmanus kelionių planavimas: 4 programėlės, padėsiančios sutaupyti

Atėjus šiltajam sezonui, daugelis mintyse vis dažniau kuria būsimų atostogų planus. Tačiau planuoti kryptis ir įspūdžius yra daug smagiau nei išlaidas, todėl technologijų lyderė „Tele2“ siūlo į pagalbą pasitelkti ...

Atlikite testą: ar žinote, koks turi būti slaptažodis?

Jei manėte, kad jūsų „Slaptazodis123“ yra saugus, turime jus nuliūdinti: taip nėra. Programišiai nuolat naudoja šimtų milijonų vartotojų prisijungimo duomenis tobulinant slaptažodžių spėjimo technikas, kuriant programinę ...

Trys fotografavimo telefonu klaidos, skiriančios mėgėją nuo profesionalo

Kiekviena įamžinta akimirka, jei ji pateikta tinkamai, gali būti išskirtinė. Deja, kartais plika akimi matomas vaizdas stipriai pranoksta tą, kurį išvystame telefono ekrane. Nuotraukos būna „išsiliejusios“, spalvų ...

Ką daryti, kad telefone niekada netrūktų vietos?

Keliaujate ir fiksuojate vaizdus mobiliuoju telefonu, tačiau staiga iššoka įspėjimas, kad atmintis visiškai pilna? Ką daryti, kad netektų kaskart spręsti, kokį failą ar programėlę paaukoti šį kartą, pataria ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas