Kas slypi už „prašau atleisti savo noru“


Atleidimas (nuotr. 123rf.com)

2017-11-16 13:03

 Dažniausiai iš darbo savo iniciatyva išeinama į susirastą geresnį darbą ar keičiantis šeimyninėms bei kitoms aplinkybėms. Tačiau beveik trečdalis išėjusių savo noru tai padarė dėl ne tokių malonių priežasčių, teigia tyrimą atlikęs specialistų paieškos portalas cvmarket.lt.

„Sodros duomenimis per pirmus šešis šių metų mėnesius buvo nutraukta 234 tūkst. darbo sutarčių, - sako cvmarket.lt atstovė Raimonda Tatarėlytė, - iš jų 183 tūkst. arba net 78 proc. darbo santykių darbuotojai nutraukė savo pareiškimu arba „savo noru“. Beje, nuo liepos 1 d. „savo noru“ skilo į „be“ arba „dėl svarbių priežasčių“. Nepaisant pasikeitimų naujajame Darbo kodekse, o taip pat didėjančio darbo jėgos deficito išėjusių ne visai „savo noru” turime vis dar nemažai.“

Kaip rodo mūsų atliktas tyrimas, dėl įvairių neigiamų priežasčių nutraukusių darbo sutartį su formuluote „savo noru“ ar „pačiam prašant“ pernai metais ir šiemet buvo beveik vienodai – po trečdalį. Jei panagrinėsime giliau, pamatysime, kad beveik 17 proc. visų dirbančiųjų darbo savo iniciatyva atsisakė dėl nepriimtinų darbo sąlygų, apie 8 proc. su darboviete atsisveikino, nes nepatiko vadovas ar kolegos, dar 8,7 proc. pareiškė, kad buvo darbdavio paprašyti ar priversti sutartį nutraukti savo noru. Įdomu, kad tokį darbdavio pasiūlymą atmetė 0,6 proc. apklaustųjų.

„Iš kitos pusės, lyginant su pernai metais, padaugėjo savo iniciatyva palikusių darbovietę dėl naujo geresnio pasiūlymo (34,8 proc.), savo ruožtu sumažėjo asmenų, teigusių, kad išeiti iš darbo savo noru iki tol jiems nebuvo tekę. Regis, įtampą darbo rinkoje kai kas iš dirbančiųjų sugebėjo tinkamai išnaudoti savo naudai,“ - teigia cvmarket.lt atstovė.

Darbuotojų, kurie pasiprašė atleidžiami dėl šeimyninių ar kitų aplinkybių, skaičius liko daugmaž vienodas. Nepaisant dažnėjančių pranešimų, kad tėvystės atostogų vis mieliau eina vyrai, gyvenamąją vietą ir atitinkamai darbovietę dėl šeimyninių priežasčių vis dar dažniau keičia moterys. Užtat tarp vyrų daugiau buvo teigusių, kad darbą paliko dėl geresnio. Moterys dažniau nei vyrai nutardavo atsisveikinti su darboviete dėl prastų darbo sąlygų.

Įdomiai atrodo savanoriško darbo sutarties nutraukimo statistika žvelgiant iš dirbančiųjų amžiaus perspektyvos. „Paprašytų“ išeiti savo noru tarp trisdešimtmečių ir jaunesnių buvo mažiau nei tarp vyresnių dirbančiųjų. Užtat vyresni dažniau keitė darbą į geresnį, o jaunesni – prisipažino, kad darbo sutarties savo noru dar nėra nutraukę.

Tyrime dalyvavo 1441 dirbantysis Lietuvoje registruotose įmonėse. Tyrimas atliktas šių metų spalio mėnesį.

Close

Ieva Valeškaitė. Progresinis tarifas. Negi dabar mokesčiai per maži?

Seime registruoti net keli siūlymai įvesti šalyje progresinį gyventojų pajamų mokestį (GPM), juos Seimas svarstys artėjančioje pavasario sesijoje. Šiuo metu mokame 15 procentų dydžio GPM. Jei būtų pritarta socialdemokratų pasiūlymui, ...

Nerijus Mačiulis. Kur „išmesti“ pinigus – nuomai ar būsto paskolai?

Beveik visi anksčiau ar vėliau turime priimti sprendimą – pirkti nuosavą būstą ar jį nuomotis. Toks sprendimas yra subjektyvus ir priklauso nuo asmeninių preferencijų bei aplinkybių, tačiau visgi yra argumentų, kurie gali padėti ...

Rokas Grajauskas. Lietuvos ekonomika: prieš 100 metų ir dabar

Nors šiandien, deja, ne visi gali pasakyti, kad Lietuvoje gyvenimas gerėja, istoriniai duomenys rodo, kad vidutinis pragyvenimo lygis mūsų šalyje niekada nebuvo aukštesnis. Tokią išvadą galima padaryti palyginus statistinius carinės Rusijos, ...

Nerijus Mačiulis. Kur veda akla meilė žemoms kainoms?

Kartą per pusmetį Europos Komisija visų Europos Sąjungos šalių gyventojams užduoda klausimą, kas juos labiausiai neramina. Šio „Eurobarometro“ duomenimis, lietuviai akivaizdžiai išsiskiria iš kitų ES šalių piliečių, nes pagrindinis ir didžiausią ...

Tadas Povilauskas. Lietuvos darbo rinkos dviprasmybės

 Lietuvoje vidutinis nedarbo lygis praėjusiais metais sumažėjo iki 7,1 proc., o paskutinį metų ketvirtį jis buvo 6,7 procento. Nedarbas šalyje mažėja, tačiau jis dar nėra toks mažas, koks buvo 2006–2008 metais, labiausiai dėl ...

Žilvinas Šilėnas. Progresinių mokesčių pasakos

 Progresiniai mokesčiai yra tikra pasaka. Jei jūs mėgstate aukštesnius mokesčius, progresiniai mokesčiai yra mokesčių didinimas. Jei norite mokesčius mažinti – progresiniai mokesčiai yra mokesčių mažinimas. Stebuklas! Progresiniai ...

„Sodros“ atstovė tikina: padidintas mokestis atneš daugiau naudos nei žalos

 Nuo šių metų įsigaliojo reikalavimas mokėti „Sodros“ įmokas, ne mažesnes negu nuo minimalios mėnesio algos (MMA), nors faktinis darbo užmokestis būtų ir mažesnis. Šį pakeitimą visuomenė priėmė ...

Paskaičiavo, kaip kišenes ištuštino šventinis bumas: kam lietuviai išleido daugiausiai?

 Praėjusių didžiųjų žiemos švenčių metu Lietuvos gyventojai dovanoms ir vaišėms vidutiniškai išleido apie 158 eurus, rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas. ...

Džiugios prognozės: šiemet pralenksime Latviją ir Estiją

 Pernai sparčiai augęs Lietuvos ūkis įgautą pagreitį išlaikys ir šiais metais. Gerus rezultatus demonstruojant eksportui, nesustojant vidaus vartojimui bei augant investicijoms, ne tik išliksime tarp sparčiausiai augančių ...

Nerijus Mačiulis: pagal kainų augimą Lietuva ir toliau gali likti lydere Europoje

 Šiais metais tiek Lietuvai, tiek Lietuvos gyventojams prognozuojami geri metai. Emigracija mažės, ekonomika vis dar augs, žmonės įpirks daugiau, tačiau tvyro nežinia dėl to, kas gali nutikti pasaulyje apverčiant aukštyn kojomis ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas