Kas slypi už „prašau atleisti savo noru“


Atleidimas (nuotr. 123rf.com)

2017-11-16 13:03

 Dažniausiai iš darbo savo iniciatyva išeinama į susirastą geresnį darbą ar keičiantis šeimyninėms bei kitoms aplinkybėms. Tačiau beveik trečdalis išėjusių savo noru tai padarė dėl ne tokių malonių priežasčių, teigia tyrimą atlikęs specialistų paieškos portalas cvmarket.lt.

„Sodros duomenimis per pirmus šešis šių metų mėnesius buvo nutraukta 234 tūkst. darbo sutarčių, - sako cvmarket.lt atstovė Raimonda Tatarėlytė, - iš jų 183 tūkst. arba net 78 proc. darbo santykių darbuotojai nutraukė savo pareiškimu arba „savo noru“. Beje, nuo liepos 1 d. „savo noru“ skilo į „be“ arba „dėl svarbių priežasčių“. Nepaisant pasikeitimų naujajame Darbo kodekse, o taip pat didėjančio darbo jėgos deficito išėjusių ne visai „savo noru” turime vis dar nemažai.“

Kaip rodo mūsų atliktas tyrimas, dėl įvairių neigiamų priežasčių nutraukusių darbo sutartį su formuluote „savo noru“ ar „pačiam prašant“ pernai metais ir šiemet buvo beveik vienodai – po trečdalį. Jei panagrinėsime giliau, pamatysime, kad beveik 17 proc. visų dirbančiųjų darbo savo iniciatyva atsisakė dėl nepriimtinų darbo sąlygų, apie 8 proc. su darboviete atsisveikino, nes nepatiko vadovas ar kolegos, dar 8,7 proc. pareiškė, kad buvo darbdavio paprašyti ar priversti sutartį nutraukti savo noru. Įdomu, kad tokį darbdavio pasiūlymą atmetė 0,6 proc. apklaustųjų.

„Iš kitos pusės, lyginant su pernai metais, padaugėjo savo iniciatyva palikusių darbovietę dėl naujo geresnio pasiūlymo (34,8 proc.), savo ruožtu sumažėjo asmenų, teigusių, kad išeiti iš darbo savo noru iki tol jiems nebuvo tekę. Regis, įtampą darbo rinkoje kai kas iš dirbančiųjų sugebėjo tinkamai išnaudoti savo naudai,“ - teigia cvmarket.lt atstovė.

Darbuotojų, kurie pasiprašė atleidžiami dėl šeimyninių ar kitų aplinkybių, skaičius liko daugmaž vienodas. Nepaisant dažnėjančių pranešimų, kad tėvystės atostogų vis mieliau eina vyrai, gyvenamąją vietą ir atitinkamai darbovietę dėl šeimyninių priežasčių vis dar dažniau keičia moterys. Užtat tarp vyrų daugiau buvo teigusių, kad darbą paliko dėl geresnio. Moterys dažniau nei vyrai nutardavo atsisveikinti su darboviete dėl prastų darbo sąlygų.

Įdomiai atrodo savanoriško darbo sutarties nutraukimo statistika žvelgiant iš dirbančiųjų amžiaus perspektyvos. „Paprašytų“ išeiti savo noru tarp trisdešimtmečių ir jaunesnių buvo mažiau nei tarp vyresnių dirbančiųjų. Užtat vyresni dažniau keitė darbą į geresnį, o jaunesni – prisipažino, kad darbo sutarties savo noru dar nėra nutraukę.

Tyrime dalyvavo 1441 dirbantysis Lietuvoje registruotose įmonėse. Tyrimas atliktas šių metų spalio mėnesį.

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas