Kas svarbiausia renkantis būstą?


Fotodienos nuotr. Daugiabučiai

2016-02-16 20:36

Pagrindiniai kriterijai, pagal kuriuos gyventojai renkasi nekilnojamąjį turtą, nesikeičia jau kelerius metus – tai kaina ir vieta. Dauguma šiuo metu įpirktų būstą, kurio kaina nesiektų šimto tūkstančių eurų. Jei rastų tinkamą pasiūlymą, dauguma neužtektų santaupų – skolintųsi. Vis dėlto vidutiniškai kas 10-as turi sukaupęs visą reikiamą būstui pirkti sumą.

Su vieta siejama ir daugiau kriterijų

Svarbiausi kriterijai, pagal kuriuos nekilnojamąjį turtą renkasi gyventojai, nesikeičia jau keletą metų – tai vieta ir kaina. Šiuo metu didesnei daliai tyrimo respondentų vieta netgi svarbesnė už kainą, nors skirtumas tesiekia vos kelis procentus (atitinkamai 78 ir 75 proc. respondentų). Su vieta gyventojai linkę sieti ir daugiau faktorių: renkantis svarbu ne tik vieta mieste, bet ir pačiame pastate (pavyzdžiui, langų kryptis, butas kampinis ar ne ir kt.) (49 proc.), aplinka (58 proc.), susisiekimo galimybės tiek asmeniniu, tiek viešuoju transportu (48 proc.), taip pat ir infrastruktūra (27 proc.).

Nekilnojamojo turto pirkėjams taip pat svarbus būsto įrengimas ir aukštas (beveik po 50 proc. respondentų), domimasi šildymo tipu pastate ir suma, kurią teks sumokėti už būsto apšildymą (36 proc.). Vidutiniškai kas trečias gyventojas taip pat domisi, kokie kaimynai gyventų netoliese.

Daugumai įperkamas būstas iki 75 000 Eur

Šiuo metu ieškantys būsto pasiūlymų ir apklausoje dalyvavę teigia, kad paieškomis užsiima kelis mėnesius (per 40 proc.). Kiti arba tik pradėjo ieškoti, arba ieško jau ilgiau kaip pusmetį. Dauguma neskuba ir neturi galutinio termino, iki kada turėtų būstą išsirinkti – teigia, kad pirks arba nuomosis, kai ras tinkamą pasiūlymą, bet neužtruks ilgiau nei keletą mėnesių.

Norintieji pirkti, šiuo metu galėtų skirti iki 75 000 Eur siekiančią sumą (25 proc.), kiti galėtų mokėti iki 50 000 Eur (21 proc.) arba iki 100 000 Eur (15 proc.). Nemaža dalis galėtų skirti ir daugiau nei 150 000 Eur (11 proc.). Likusios respondentų grupės sudaro mažiau nei po dešimtadalį ir gali mokėti arba nuo 100 000 iki 150 000 Eur, arba mažiau nei 50 000 Eur. Šiuo metu butai, kurių kaina siekia iki 75 000 Eur, Vilniuje sudaro mažiau nei pusę visos butų pasiūlos (apie 46 proc.), Kaune – apie 80 proc., o Klaipėdoje – apie 70 proc., rodo Aruodas.lt skelbimų statistika. Įrengti butai, už kuriuos norima gauti iki 75 000 Eur, sudaro apie 48 proc. Vilniuje, 80 proc. Kaune ir 73 proc. Klaipėdoje parduodamų įrengtų butų pasiūlos.

Santaupų būstui turi kas dešimtas

Aruodas.lt tyrimo rezultatai parodė, kad tik nedidelė dalis gyventojų yra sutaupę visą sumą, kurios reikėtų būstui įsigyti. Pirkdami dauguma skolintųsi (per 70 proc.) arba parduotų jau turimą nekilnojamąjį turtą ir gautus pinigus panaudotų kitam būstui pirkti (apie 16 proc.), dalis net ir pardavę turimą turtą vis tiek dar turėtų dalį pasiskolinti. Vidutiniškai kas dešimtas respondentas jau turi sukaupęs visą reikiamą sumą ir įsigydamas būstą nesiskolintų.

Close
Jūsų komentaras

Vardas*

El. paštas (nerodomas)

Komentaras*

Lietuvos kariuomenės švaistūniškumas: už prekes permoka 8 kartus

Pjaustymo lentelė už 180 eurų, kai identiška lentelė parduotuvėje tuo metu kainuoja 28 eurus. Duonriekis peilis už 142 eurus, kurio kaina parduotuvėje – 13 eurų. Kepsniams naudojama šakutė už 184 eurus, kiaurasamtis už 70 eurų, ...

Ar užsitęsusios žemos palūkanos išpūs naują NT burbulą?

Besitęsiantis žemų palūkanų rojus skatina nekilnojamojo turto (NT) įsigijimą, tačiau gali būti, kad jau greitai Europos centrinis bankas (ECB) pakeis savo nuomonę ir nutrauks vartojimo skatinimo programą. Mat užsitęsusios žemos palūkanos ne tik ...

Gera žinia tūkstančiams gyventojų: didesnės sąskaitos yra neteisėtos

Kainų komisija, įvertinusi situaciją ir tai, kad vartotojai turi apmokėti sąskaitas iki mėnesio pabaigos, laikosi pozicijos, kad UAB „Vilniaus energija“ ir UAB „Litesko“ sąskaitose nurodytos nepriemokos už normatyvus ...

Biurų statymo įkarštis: primins 2008 metus

Modernių biurų plėtra nors ir skirtingais tempais, tačiau vyksta visuose trijuose pagrindiniuose šalies didmiesčiuose: Klaipėdoje po ilgos pertraukos įgyvendinti pirmieji nauji biurų projektai, Kaune kol kas plėtojami nedidelės apimties ...

Ekonomistų kirtis finansų ministrei: reikia tvarkyti sistemą, o ne duoti išmaldą

Ekonomistai socialiniame tinkle sukilo prieš finansų ministrę Rasą Budbergytę. Jai pasidalinus nuotrauka, kurioje perka mokyklines prekes labdarai, ekonomistai pastebėjo, kad reikėtų imtis ne reklamos prieš rinkimus, o rimto darbo ...

Milijonus iš valstybės gaunanti LRT už rinkimines laidas nori tūkstančių (2)

Jau daugiau nei metus visuomeninio transliuotojo LRT veikla yra finansuojama tik iš valstybės biudžeto. Televizijai ir radijui skirima dešimtys milijonų eurų. Tačiau ir to pasirodo negana, nes už priešrinkiminių debatų ...

Elektros kaina Lietuvoje ir Suomijoje – beveik vienoda

Nors trečią rugpjūčio savaitę elektros energijos kaina Lietuvoje ir Latvijoje nežymiai augo, ji beveik nesiskyrė nuo kainos, užfiksuotos Suomijoje. Praėjusią savaitę elektra Lietuvoje buvo vos 12 ct/MWh brangesnė už elektrą Suomijoje. Praėjusią ...

Didės pieno supirkimo kaina

Per šių metų birželio ir liepos mėnesius Lietuvoje stabilizavosi pieno supirkimo kaina, o per ateinančius du mėnesius tikimasi didesnio jos augimo, teigia Pienininkų asociacijos „Pieno centras“ direktorius Egidijus ...

Lietuvos jaunimas praktikų atsisako, tačiau nekvalifikuoto darbo – ne

Naujausiais Eurostato duomenimis, Lietuva Europos Sąjungos šalių kontekste išsiskiria kiek neįprasta jaunimo darbo rinka. Čia net apie 9 kartus daugiau jaunuolių dirbančiųjų nei atliekančių praktiką. Pasak pašnekovų tai ...

Atskleisti lietuvių kelionių įpročiai: vis dažniau dairomasi šalimais

Baigiantis vasarai ir atostogų metui, kelionių organizatoriai pradeda stebėti šiais metais išryškėjusias kelionių tendencijas. Pastebima, kad vis daugiau gyventojų susidomi tuo, ką gali pasiūlyti Lietuva. Kelionių ...



 

 


Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas