Kas svarbiausia renkantis būstą?


Fotodienos nuotr. Daugiabučiai

2016-02-16 20:36

Pagrindiniai kriterijai, pagal kuriuos gyventojai renkasi nekilnojamąjį turtą, nesikeičia jau kelerius metus – tai kaina ir vieta. Dauguma šiuo metu įpirktų būstą, kurio kaina nesiektų šimto tūkstančių eurų. Jei rastų tinkamą pasiūlymą, dauguma neužtektų santaupų – skolintųsi. Vis dėlto vidutiniškai kas 10-as turi sukaupęs visą reikiamą būstui pirkti sumą.

Su vieta siejama ir daugiau kriterijų

Svarbiausi kriterijai, pagal kuriuos nekilnojamąjį turtą renkasi gyventojai, nesikeičia jau keletą metų – tai vieta ir kaina. Šiuo metu didesnei daliai tyrimo respondentų vieta netgi svarbesnė už kainą, nors skirtumas tesiekia vos kelis procentus (atitinkamai 78 ir 75 proc. respondentų). Su vieta gyventojai linkę sieti ir daugiau faktorių: renkantis svarbu ne tik vieta mieste, bet ir pačiame pastate (pavyzdžiui, langų kryptis, butas kampinis ar ne ir kt.) (49 proc.), aplinka (58 proc.), susisiekimo galimybės tiek asmeniniu, tiek viešuoju transportu (48 proc.), taip pat ir infrastruktūra (27 proc.).

Nekilnojamojo turto pirkėjams taip pat svarbus būsto įrengimas ir aukštas (beveik po 50 proc. respondentų), domimasi šildymo tipu pastate ir suma, kurią teks sumokėti už būsto apšildymą (36 proc.). Vidutiniškai kas trečias gyventojas taip pat domisi, kokie kaimynai gyventų netoliese.

Daugumai įperkamas būstas iki 75 000 Eur

Šiuo metu ieškantys būsto pasiūlymų ir apklausoje dalyvavę teigia, kad paieškomis užsiima kelis mėnesius (per 40 proc.). Kiti arba tik pradėjo ieškoti, arba ieško jau ilgiau kaip pusmetį. Dauguma neskuba ir neturi galutinio termino, iki kada turėtų būstą išsirinkti – teigia, kad pirks arba nuomosis, kai ras tinkamą pasiūlymą, bet neužtruks ilgiau nei keletą mėnesių.

Norintieji pirkti, šiuo metu galėtų skirti iki 75 000 Eur siekiančią sumą (25 proc.), kiti galėtų mokėti iki 50 000 Eur (21 proc.) arba iki 100 000 Eur (15 proc.). Nemaža dalis galėtų skirti ir daugiau nei 150 000 Eur (11 proc.). Likusios respondentų grupės sudaro mažiau nei po dešimtadalį ir gali mokėti arba nuo 100 000 iki 150 000 Eur, arba mažiau nei 50 000 Eur. Šiuo metu butai, kurių kaina siekia iki 75 000 Eur, Vilniuje sudaro mažiau nei pusę visos butų pasiūlos (apie 46 proc.), Kaune – apie 80 proc., o Klaipėdoje – apie 70 proc., rodo Aruodas.lt skelbimų statistika. Įrengti butai, už kuriuos norima gauti iki 75 000 Eur, sudaro apie 48 proc. Vilniuje, 80 proc. Kaune ir 73 proc. Klaipėdoje parduodamų įrengtų butų pasiūlos.

Santaupų būstui turi kas dešimtas

Aruodas.lt tyrimo rezultatai parodė, kad tik nedidelė dalis gyventojų yra sutaupę visą sumą, kurios reikėtų būstui įsigyti. Pirkdami dauguma skolintųsi (per 70 proc.) arba parduotų jau turimą nekilnojamąjį turtą ir gautus pinigus panaudotų kitam būstui pirkti (apie 16 proc.), dalis net ir pardavę turimą turtą vis tiek dar turėtų dalį pasiskolinti. Vidutiniškai kas dešimtas respondentas jau turi sukaupęs visą reikiamą sumą ir įsigydamas būstą nesiskolintų.

Close
Jūsų komentaras

Vardas*

El. paštas (nerodomas)

Komentaras*

Po rekonstrukcijos Kauno autobusų stotis tapo moderniausia Lietuvoje

Po pusantrų metų vykusių statybų šį pirmadienį visuomenei pristatyta rekonstruota Kauno autobusų stotis. Stotis pasitinka ne tik moderniu pastatu su įspūdingo dydžio laikrodžiu, bet ir daug erdvesne keleivių laukimo sale, ...

„Lietuvos geležinkeliai“ imasi naujovių – elektroninių terminuotų bilietų

„Lietuvos geležinkeliai“ pranešė, kad dėl keleivių patogumo pristato daugkartinį vardinį terminuotą e. bilietą, integruotą į plastikinę keleivių lojalumo kortelę. Elektroninį bilietą galima įsigyti jau nuo sausio 25 d., o ...

Energetikos kainų dugnas – kaip keisis naftos ir dujų kainos?

Atrodo, kad blogiausieji laikai naftai – jau praeityje. Po OPEC šalių susitarimo naftos kainos stiebiasi į viršų ir tai matysime visų prekių brangime. Tuo tarpu dujų rinkoje nuolaidų tikėtis taip pat nebeverta. Naftos kainos ...

Lietuva ateityje: Japonijos ar Vokietijos scenarijus?

Diskutuojant apie nekilnojamojo turto perspektyvas Lietuvoje ne ką mažiau svarbus faktorius nei palūkanos, kainos ar geopolitinė situacija yra skaudžioji šalies problema – emigracija. Ar dar bus kam būstą pirkti Lietuvoje po 10 metų ir ...

VMI vadovas Dainoras Bradauskas atleidžiamas

Šiandien finansų ministro Viliaus Šapokos sudaryta komisija baigė Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko Dainoro Bradausko galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą, kuris pradėtas sausio 4 d. gavus Specialiųjų tyrimų tarnybos ...

„Norfos“ savininkas atskleidė, kokius antkainius užsideda parduotuvės

Maisto produktų kaina – itin jautri tema daugeliui lietuvių. Prekybos tinklus bandyta boikotuoti, iki šiol vykstama apsipirkti į Lenkiją, o Lietuvos prekybininkai kaltinami, kad užsideda didžiulius antkainius. Prekybos tinklo ...

Istorija linkusi kartotis: ar jau atsidūrėme NT burbule?

105 metai – tokia maksimali būsto paskolos trukmė Švedijoje, kur jau kurį laiką netyla nekilnojamojo turto (NT) burbulo pranašystės. Neigiamas signalas siunčiamas ir iš Talino, kur kainos didėja sparčiau nei atlyginimai. ...

Nerijus Mačiulis: emigruoti priežasčių liks vis mažiau (1)

Lietuva yra penkta atviriausia ekonomika pasaulyje, tad ji stipriai priklausoma nuo išorės vėjų. Dėl to žvelgiant į pasaulines ekonomikos tendencijas matyti, kad situacija gerės, atlyginimai augs, bet tai tuo pačiu reikš ir kainų ...

Ekspertų siūlymas Lietuvos eksportuotojams – pasiieškoti rinkų už ES ribų

Iš viso per vienuolika praėjusių metų mėnesių Lietuva eksportavo prekių ir paslaugų už 56,5 mln. eurų, tačiau, palyginti su 2015 metais, apimtys smuko 2,5 procento. Ir nors pirmą kartą rengiamo „Lietuvos eksportuotojų forumo ...

Laidotuvių verslas: milžiniškos sumos bei noras statyti krematoriumus

Kol kas Lietuvoje veikia vienas krematoriumas Kėdainiuose. Tačiau jau greitai situacija gali keistis. Apie krematoriumo statybas prabilta Klaipėdoje, o Vilniuje jau į priekį juda darbai, nustatant tinkamas miesto zonas. Konkurencija aštrės, ...



 

 


Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas