Kas svarbiausia renkantis būstą?


Fotodienos nuotr. Daugiabučiai

2016-02-16 20:36

Pagrindiniai kriterijai, pagal kuriuos gyventojai renkasi nekilnojamąjį turtą, nesikeičia jau kelerius metus – tai kaina ir vieta. Dauguma šiuo metu įpirktų būstą, kurio kaina nesiektų šimto tūkstančių eurų. Jei rastų tinkamą pasiūlymą, dauguma neužtektų santaupų – skolintųsi. Vis dėlto vidutiniškai kas 10-as turi sukaupęs visą reikiamą būstui pirkti sumą.

Su vieta siejama ir daugiau kriterijų

Svarbiausi kriterijai, pagal kuriuos nekilnojamąjį turtą renkasi gyventojai, nesikeičia jau keletą metų – tai vieta ir kaina. Šiuo metu didesnei daliai tyrimo respondentų vieta netgi svarbesnė už kainą, nors skirtumas tesiekia vos kelis procentus (atitinkamai 78 ir 75 proc. respondentų). Su vieta gyventojai linkę sieti ir daugiau faktorių: renkantis svarbu ne tik vieta mieste, bet ir pačiame pastate (pavyzdžiui, langų kryptis, butas kampinis ar ne ir kt.) (49 proc.), aplinka (58 proc.), susisiekimo galimybės tiek asmeniniu, tiek viešuoju transportu (48 proc.), taip pat ir infrastruktūra (27 proc.).

Nekilnojamojo turto pirkėjams taip pat svarbus būsto įrengimas ir aukštas (beveik po 50 proc. respondentų), domimasi šildymo tipu pastate ir suma, kurią teks sumokėti už būsto apšildymą (36 proc.). Vidutiniškai kas trečias gyventojas taip pat domisi, kokie kaimynai gyventų netoliese.

Daugumai įperkamas būstas iki 75 000 Eur

Šiuo metu ieškantys būsto pasiūlymų ir apklausoje dalyvavę teigia, kad paieškomis užsiima kelis mėnesius (per 40 proc.). Kiti arba tik pradėjo ieškoti, arba ieško jau ilgiau kaip pusmetį. Dauguma neskuba ir neturi galutinio termino, iki kada turėtų būstą išsirinkti – teigia, kad pirks arba nuomosis, kai ras tinkamą pasiūlymą, bet neužtruks ilgiau nei keletą mėnesių.

Norintieji pirkti, šiuo metu galėtų skirti iki 75 000 Eur siekiančią sumą (25 proc.), kiti galėtų mokėti iki 50 000 Eur (21 proc.) arba iki 100 000 Eur (15 proc.). Nemaža dalis galėtų skirti ir daugiau nei 150 000 Eur (11 proc.). Likusios respondentų grupės sudaro mažiau nei po dešimtadalį ir gali mokėti arba nuo 100 000 iki 150 000 Eur, arba mažiau nei 50 000 Eur. Šiuo metu butai, kurių kaina siekia iki 75 000 Eur, Vilniuje sudaro mažiau nei pusę visos butų pasiūlos (apie 46 proc.), Kaune – apie 80 proc., o Klaipėdoje – apie 70 proc., rodo Aruodas.lt skelbimų statistika. Įrengti butai, už kuriuos norima gauti iki 75 000 Eur, sudaro apie 48 proc. Vilniuje, 80 proc. Kaune ir 73 proc. Klaipėdoje parduodamų įrengtų butų pasiūlos.

Santaupų būstui turi kas dešimtas

Aruodas.lt tyrimo rezultatai parodė, kad tik nedidelė dalis gyventojų yra sutaupę visą sumą, kurios reikėtų būstui įsigyti. Pirkdami dauguma skolintųsi (per 70 proc.) arba parduotų jau turimą nekilnojamąjį turtą ir gautus pinigus panaudotų kitam būstui pirkti (apie 16 proc.), dalis net ir pardavę turimą turtą vis tiek dar turėtų dalį pasiskolinti. Vidutiniškai kas dešimtas respondentas jau turi sukaupęs visą reikiamą sumą ir įsigydamas būstą nesiskolintų.

Close

Prekybininkai praneša, dėl ko gali dar labiau augti įvairiausių produktų kainos

 Vos Seimui pritarus pasiūlymui svarstyti užstato sistemos plėtrą, nerimo varpais pradėjo skambinti ir prekybininkai, ir pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos. Jie jau skaičiuoja, kiek galėtų brangti tiek buitinės prekės, tiek maisto ...

Gyvenimas už 400 eurų „į rankas“ grožio salone dirbančiai lietuvei apkarto

 Lietuvoje skirtumas tarp gaunančių didžiausias ir mažiausias pajamas – beveik aštuoni kartai. Vieni ekspertai ragina turto ar progresiniais mokesčiais apkrauti turtinguosius, kiti tvirtina, kad Lietuvoje padėtis nėra tokia ...

Prekybos tinklų karai intensyvėja: kas pasiūlys mažiausią kainą?

Prekybos tinklai vis labiau įsisuka į kovą dėl pirkėjų ir pigiausio tinklo vardo. Vieni skelbia gyventojų apklausas, kiti vyksta kainų tikrinti ir į Lenkiją. Ypač pastebima intensyvėjanti kova tarp didžiausio prekybos tinklo Lietuvoje ...

Kaip keičiasi būsto rinka ateinant Z kartai?

Beveik trečdalį pasaulio populiacijos sudaro vadinamoji Z karta, todėl nenuostabu, kad verslas jau dabar stebi šios kartos gyvenimo įpročius ir projektuoja jos ateities lūkesčius. Manoma, kad tai bus „kiečiausia“ ir reikliausia ...

Vitas Vasiliauskas: dėl pajamų nelygybės augimo ne visi gyventojai pajus geresnį gyvenimą

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas atvyko į Vašingtoną dalyvauti Tarptautinio valiutos fondo (TVF) susitikimuose, kuriuose pasaulio centrinių bankų vadovai ir finansų ministrai ieškos sprendimų, kaip sumažinti ...

Ekonomistas: Lietuvoje gyvena virš 300 tūkst. žmonių, kurie – potencialūs emigrantai

Nepriteklių Lietuvoje kenčia ne dešimtys, o šimtai tūkstančių žmonių, rodo statistika. Ekonomisto teigimu, jie jau dabar tarsi emigravę, tad norint neprarasti ir šių žmonių, metas susimąstyti, kur valdžia deda ...

Minimalus poreikių krepšelis oraus gyvenimo negarantuos, tik leis išgyventi

Premjeras Saulius Skvernelis, pristatydamas Vyriausybės veiklos ataskaitą, akcentavo būtinybę mažinti skurdą ir nelygybę. Viena iš priemonių – susieti socialinės paramos skyrimą su minimaliu poreikių krepšeliu. Vilniaus ...

Alkoholio vartojimo Lietuvoje tyrimas: kiek, kur ir kaip?

Verslininkai jau ruošiasi valdžios užmojams riboti alkoholio prekybą ir taip mažinti vartojimą. Atlikę tyrimą jie skelbia, kad tik mažoji dalis Lietuvoje gyvenančiųjų gali būti priskiriami girtaujantiems. Lietuvos verslo konfederacijos ...

Tarp šalių, kur labiausiai brango būstas, įsiveržė ir Lietuva

Lietuvoje kas mėnesį fiksuojamas būsto kainų augimas, tačiau tai pastebima ir visoje Europos Sąjungoje. Skirtumas tas, kad Lietuva atsiduria tarp šalių, kur kainos auga labiausiai. Eurostato duomenimis, 2016 m. labiausiai kainos augo ...

Siūlo dar platesnę švietimo reformą: jaunimas darbuotis pradėtų anksčiau

Dabar daug kalbama apie atostogų moksleiviams trumpinimą, tačiau žvelgiant plačiau į visą švietimo sistemą siūloma, trumpinti ir studijų laikotarpį. Tikima, kad taip būtų suteikiama geresnė mokslo kokybė, o ir darbo rinka greičiau ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas