Kas trukdo dirbti profesinėms sąjungoms

(Puslapis 1 iš 4)


Roko Medonio (Fotodiena) nuotr.

Vytautas Bakas / demokratija.eu

2011-11-02 16:24

 Profesinės sąjungos yra vienas iš tų pilietinės visuomenės instrumentų, kuriais dažniausiai nelabai sėkmingai naudojasi Lietuvos piliečiai. Beje, jis veikia ir kairėje, ir dešinėje valstybėje.

Kol kas viešajame sektoriuje žmonės atstovaujami tiek, kiek jie patys to nori. Tai rodo mokytojų ir pareigūnų sėkmės istorijos.

Tiesą sakant, savo veiklą profesinėse sąjungose pradėjau nuo 2002 m., kai paprastu nariu įstojau į tuo metu besikuriančią tardytojų profesinę sąjungą. Buvo gūdūs 2002 metai, uždara sistema ir, kaip ir dabar, nemažai korupcijos.

Kai kurie iš dabartinių tradicinių „centrų“ vadovų prognozavo trumpą mūsų ateitį. Davė mums pusę metų. Tai buvo išties geras paskatinimas veikti! Mūsų buvo 30, mes neturėjome pinigų, patalpų, turėjome tik tuos 30 išsilavinusių pareigūnų. Šiandien mūsų situacija kita. Be jokios valdžios pagalbos mes turime beveik 4 tūkst. narių, 900 tūkst. metinį biudžetą, veikiame daugiau kaip 50 savivaldybių teritorijoje. Kodėl aš tai sakau? Mes suprantame, kad dėl silpnėjančių profesinių sąjungų turime imtis atsakomybės privačiame sektoriuje ir padėti samdomiems darbuotojams. Mes pasirengę dalintis savo sėkmės istorija.

Taigi, formuluoju pirmąjį teiginį: viena didžiausių šiandienos profesinės sąjungos problemų yra ta, kad vidurinysis ir kritiškai mąstyti gebantis sluoksnis vengia naudotis šiuo instrumentu.

Ar valdžia ir rinka gali užtikrinti samdomų darbuotojų interesus? Ką galima būtų padaryti, siekiant teisingumo darbo santykiuose?

Apie verslą

Lietuvos versle vyrauja stambios įmonės arba Gariūnai. Lietuvos verslas nelinkęs dalintis su darbuotojais savo sėkme. Pelno marža nedaug ką bendro turi su darbo užmokesčio pokyčiais. Dėmesys žmogui Lietuvos versle suprantamas kaip dėmesys stipriausiajam. Tik vakarų verslininkas dėmesį žmogui supranta kaip investiciją, motyvaciją. Kitaip tariant, dėmesį žmogui-žmogui, o ne žmogui-priemonei. Tuo nesunkiai įsitikinsite klausydami Lietuvos verslo elito retorikos.

Lietuvos verslininkų požiūrį į darbuotojus galime matyti per jų asociacijų veiklą, lobistines organizacijas. Laisvosios rinkos institutas ir Investuotojų forumas sugeba per trumpą laiką taip paveikti mūsų mentalitetą, pažiūras, kad mes patys bijome arba kompleksuojame kalbėti apie didesnius atlyginimus ir didesnius mokesčius.

Investuotojų forumas per du metus tapo tokia jėga, kad nesutikti su jų argumentais lygu kenkti valstybei. Verslo organizacijos greitai įtikins mus tuo, kad emigruoti iš Lietuvos žmones verčia konservatyvios darbo kodekso nuostatos susijusios su darbo laiko apskaita, darbo sutarčių sudarymu, darbo laiko reguliavimu. Tokias interpretacijas nesunkiai aptiksite šių verslo profesinių sąjungų tinklapiuose. Šių dviejų verslo profesinių sąjungų retoriką kartu sudėjus, mes galime matyti tokias pastangas:

Straipsnio puslapiai:

- Vytautas Bakas

demokratija.eu

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas