Kas uja verslą iš regionų (3)

(Puslapis 1 iš 4)


Shutterstock

Gabija Sabaliauskaitė / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2013-03-10 18:30

Pranašu savame krašte nebūsi, tad gyventojai iš regionų traukia į didmiesčius, iš ten – į megapolius. Lietuvai per artimiausią dešimtmetį gresia demografinė krizė, o regionų verslą kamuoja praretėjusios gyventojų gretos, padidėjusi minimali mėnesinė alga (MMA), stekena bankų bankrotai.

Kalbinti ekspertai kaip sutarę tvirtina: jei nebus darnios regioninės plėtros politikos, lengvatų verslui, suvilioti pasilikti išvykstančiųjų nepavyks.

Didmiesčio statusą prarasti rizikuojančių Šiaulių rajono verslininkų asociacijos vykdomoji direktorė Kristina Duseikaitė patvirtina, kad verslas ypač pajunta gyventojų mažėjimą, kai užtrunka kvalifikuotų darbuotojų paieška. Negana to, regiono verslą nustekeno ir Lietuvos bankų bankrotai, todėl verslininkai didina apyvartą ieškodami klientų užsienyje.

„Kai kurie verslininkai didina darbuotojų atlyginimus arba papildomai suteikia gyvybės draudimą, tokios priemonės efektyvios, – dėsto ji. – Rajono savivaldybė stengiasi remti įmones, kurios keliasi į regiono žemę, mažina nekilnojamojo turto ar žemės mokestį.“

„Migracija į didmiesčius – ir mažųjų miestų, ir pačių didmiesčių problema: auga naujos infrastruktūros poreikis, kartu eksportuojamos socialinės problemos. Jei didmiesčiuose įsitvirtinti nepavyksta, gyventojai reemigruoja į užsienį. Jei bus prarastas regionuose sukauptas pramonės potencialas, nukentės šalies eksportas ir visa ekonomika. Kai mažėja gyventojų, neišvengiamai brangsta ir viešųjų paslaugų teikimas, tai lemia jų kokybę, prieinamumą. Tada uždaromos mokyklos, darželiai, gydymo įstaigos, todėl miesteliams kyla grėsmė dar labiau apmirti“, – kiek liūdnoką scenarijų dėlioja premjeras Algirdas Butkevičius.

Smaugia ne tik migracija

Gyventojų mąžta visoje Lietuvoje, tačiau tai anaiptol ne vienintelė problema, kamuojanti verslą. Kauno rajono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos (KRSVA) pirmininkas Arturas Mackevičius tikina, kad verslui regionuose neigiamai atsilieps ir MMA didinimas. Priemonė kelti MMA, siekiant priartinti prie vidutinio atlyginimo, yra netinkama, nes vidurkį nulemia įmonės, gaunančios miližinišką ES paramą, taigi, uždirbančios lengvatinėmis sąlygomis, ir monopoliai. Pašnekovas skaičiuoja, kad nemaža dalis maitinimo, apgyvendinimo sektoriaus įmonių, kuriose MMA sudaro 80 proc. vidutinio atlyginimo, siekiančio 1400–1200 litų, bus priverstos užsidaryti.

„Milžiniški prekybos centrų dariniai miesteliuose išnaikino daug darbo vietų, nes kiekviename jų atsirado po 3–4 centrus, nors visame pasaulyje žinoma, kad juose įdarbinama mažiau žmonių, nei galėtų dirbti atskirose parduotuvėse. Taigi, žmonėms, turėjusiems smulkų prekybos verslą, darbo vietų nebelieka. Natūralu, gyventojus reikia kažkur dėti, taigi jie patys išsprendžia problemą lėkdami į Norvegiją, Angliją ir kitur“, – tikina A. Mackevičius.

Straipsnio puslapiai:

- Gabija Sabaliauskaitė

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas