Kas vyksta rinkose?

(Puslapis 1 iš 2)


Bendrovės nuotr.

Giedrė Gečiauskienė / Ekonomika.lt

2014-10-17 14:13

Šią savaitę ėmėme gūžčioti pečiais, stebėdami finansų rinkų judesius. Iš tiesų, labiau pagrįstus paaiškinimus tokiais atvejais įmanoma suformuluoti šiek tiek vėliau, kai baigiama mąstyti šauktukų kategorijomis.

Pirmieji komentarai savaitės viduryje buvo skambesni, tačiau po kelių dienų kritimo situacija nurimo ir galime daryti tam tikras išvadas. Tai, kas pastarosiomis dienomis vyko rinkose, turbūt galima pavadinti korekcija.

Krito dauguma indeksų

Trečiadienį ir dalį ketvirtadienio finansų paveikslas buvo panašesnis į visuotinį pozicijų likvidavimą, kuomet krito praktiškai viskas.

Juokavome, kad trečiadienį Europos biržos galėjo baigti darbą anksčiau, nes per visą prekybos sesiją indeksai be jokios atsvaros vien tik krito. Europos indeksai per trečiadienį nukrito 3-4 proc., JAV – kiek kukliau – apie 1 procentą.

Tokie pokyčiai savaime nelaikytini labai dramatiškais, tačiau kitų rinkos duomenų kitimas signalizavo, kad vyksta kažkas rimtesnio. Pavyzdžiui, JAV 10 metų obligacijų pajamingumas nuo 2,30 proc. ryte nukrito iki 1,86 proc. popiet. Euro zonos infliacijos lūkesčius signalizuojantis 5 metų palūkanų po 5 metų įvertis per savaitę nukrito nuo 1,82 iki 1,58 procento.

Naftos kaina toliau nuosekliai krito, nors neseniai atrodė, kad jai kristi dar žemiau nuo mėnesio pradžios lygmens nėra priežasčių. Nepaisant to, per porą savaičių naftos kaina nukrito nuo 98 JAV dolerių už barelį iki 83 JAV dolerių savaitės viduryje. Iš įdomybių srities – Graikijos akcijų indeksas savaitės viduryje nukrito daugiau nei 6 proc. (5 dienų kritimas siekė 12,5 proc.), euro 5 metų palūkanos buvo nukritę žemiau 0,40 procento.

Tokią situaciją matėme ketvirtadienio rytą, o rinkos negailėjo komentarų su šauktukais. Savaitės pabaigoje situacija jau normalizuojasi ir dalis rinkų po truputį atsistatė. Akcijų rinkos bent jau nustojo kristi, truputį nusistovėjo JAV obligacijų palūkanos (10 metų – 2,13 proc.), euro fiksuotos palūkanos taip pat kiek atšoko nuo žemumų (0,47 proc.).

Priežasčių korekcijai – ne tiek ir daug

Kas gi įvyko? Panašu, kad priežasčių yra ne tiek ir daug.

Pirma, pastarąsias savaites tik augo susirūpinimas euro zonos atsigavimo scenarijumi ir Kinijos augimo perspektyvomis.

Šiame kontekste kaip sugedusi plokštelė buvo vis kartojama gera žinia, kad bent jau JAV yra sveiko atsigavimo kelyje, ką iki šiol rodė kone visi skelbti makroekonominiai indikatoriai. Tačiau savaitės viduryje paskelbtas itin prastas JAV mažmeninės prekybos apimčių kitimo rodiklis veikiausiai suveikė kaip katalizatorius visoms baimėms eskaluotis dėl globalaus ekonomikos augimo.

Antroji priežastis – nuosekliai krentančios naftos ir kitų žaliavų kainos vis labiau kursto susirūpinimą, jog defliaciniai spaudimai didžiosiose pasaulio ekonomikose tik stiprės. Ir štai pastaroji priežastis kartu su aiškiu suvokimu, jog ypatingai Europos centrinis bankas savo arsenale praktiškai nebeturi veiksmingų ginklų ištempti infliaciją, kelia ne tik susirūpinimą, bet aiškiai išreikštą nerimą.

Straipsnio puslapiai:

- Giedrė Gečiauskienė

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas