Kasmet gyventojai išrūšiuoja 20 proc. daugiau atliekų

(Puslapis 1 iš 2)


Bendrovės nuotr.

Ekonomika.lt

2013-09-27 10:52

Lietuvos gyventojai per pastaruosius penkerius metus kasmet išrūšiuoja po 20 proc. daugiau atliekų, skaičiuoja atliekų tvarkymo bendrovė „VSA Vilnius“. Nors ir nepakankamai, bet pagerėjusį rūšiavimą ekspertai sieja ne tik su išplėtotu konteinerių tinklu, bet ir didėjančiu gyventojų sąmoningumu ir supratimu, kad rūšiuoti atliekas yra ekonomiškai naudinga.

„Nors pagal išrūšiuotą atliekų kiekį dar tebesame Europos autsaideriai, tačiau pastaraisiais metais išrūšiuojamų atliekų kiekis labai sparčiai augo – penktadaliu kasmet. Per penkerius metus Vilniuje rūšiavimo konteinerių tinklas padidėjo dukart, bet nepaisant to gyventojai juos užpildo 30-40 proc. greičiau. Jei toks rūšiavimo augimas tęstųsi artimiausius penkerius metus, pasiektume Vakarų Europos lygį“, – sako „VSA Vilnius“ Atliekų paruošimo perdirbimui skyriaus vadovas Laurynas Kazlauskas.

Geriausiai rūšiuoja stiklą, prasčiausiai – plastiką

Pasak L. Kazlausko, gyventojai intensyviau rūšiuoja visų tipų atliekas. Geriausiai gyventojai atskiria stiklo atliekas, prasčiausiai – plastiko. Per pastaruosius penkerius metus gyventojai ypač patobulėjo rūšiuodami „Tetra Pak“ pakuotes ir gėrimų skardines – vis daugiau jų nugula nebe į buitinių, o į plastikui skirtą konteinerį.

„Labiausiai reikėtų pasitempti rūšiuojant plastiko ir popieriaus atliekas. Plastiko – nes ši atlieka nesuyra labai ilgą laiką, todėl itin teršia aplinką, o popieriaus – nes jis labai daug sveria, tad gyventojams yra ekonominis interesas rūšiuoti popierių. Esame paskaičiavę, kad jeigu gyventojai kruopščiai rūšiuotų popieriaus atliekas, atliekų tvarkymo mokestis jiems galėtų sumažėti iki 20 procentų“, – pasakojo L. Kazlauskas.

Paskatino infrastruktūros išplėtimas

Surinkti daugiau atliekų padeda keletas priežasčių. Svarbiausia iš jų – miestų ir rajonų savivaldybėse buvo sparčiai išplėstas rūšiavimo konteinerių tinklas. „Sąlygos patogiai rūšiuoti yra esminė priežastis, kodėl rūšiavimas pastaraisiais metais augo dideliais tempais. Pavyzdžiui, beveik visame Vilniuje antrinėms žaliavoms skirti konteineriai jau pastatyti ne didesniu nei 300 m atstumu, todėl gyventojai gali lengvai juos pasiekti eidami pasivaikščioti, vedžiodami šunį ar pakeliui į darbą. Pastaruoju metu tobulinamos sąlygos rūšiuoti ir privačių namų savininkams – jiems nemokamai daliname rūšiavimo konteinerius arba maišus, informuojame, kaip tinkamai rūšiuoti atliekas“, – sakė „VSA Vilnius“ atstovas.

Kadangi infrastruktūra rūšiuoti iš esmės jau yra sukurta, atliekų tvarkymo bendrovės prognozuoja, kad rūšiavimo augimo tempai ateityje bus lėtesni. „Žinoma, mes ir toliau tobulinsime infrastruktūrą tokiomis priemonėmis kaip, pavyzdžiui, kartoninės dėžės popieriaus atliekoms laiptinėse, tačiau manome, kad didžiąja dalimi tolimesnį rūšiavimo augimą lems žmonių įsitraukimas ir supratimas, kad rūšiuoti būtina“, – sakė L. Kazlauskas.

Straipsnio puslapiai:

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas