Kaunas skolinsis beveik 47 mln. litų Panemunės tilto statybai


Fotodienos nuotr.

BNS

2014-01-16 15:20

 Kauno taryba pritarė siūlymui pasiskolinti beveik 47 mln. litų, kad galėtų finansuoti stringančią Panemunės tilto statybą bei kitus miestui svarbius projektus. Sprendimui po diskusijų pritarta bendru sutarimu.

Miesto meras Andrius Kupčinskas sakė, kad padidinus skolinimosi limitą savivaldybei ir pasiskolinus 12 mln. litų, bus galima prisidėti prie Panemunės tilto statybų.

„Pasinaudojus banko paskola, atsiras svaresnis finansavimo šaltinis Panemunės tiltui statyti. Šie pinigai bus skirti tiltą statančiai bendrovei „Kauno tiltai“ už jau padarytus darbus, kadangi šiuo metu darbai finansuojami iš pačios įmonės lėšų. Darbai nenutrūks ir vyks toliau“, - pranešime teigė A.Kupčinskas.

Anot jo, iki šiol "Kauno tiltai" atliko darbų už 35 mln. litų. Anksčiau jis teigė, kad Panemunės tiltui skirs 20 mln. litų pasiskolintų lėšų - šių pinigų pakaktų padengti skolą „Kauno tiltams“.

„Reikia dirbti ir šiemet, kad gautume ženklią sumą iš Kelių priežiūros ir plėtros programos. Apskritai nė viena savivaldybė tokio objekto iš savo biudžeto nėra pajėgi padaryti, todėl reikia skolintis", - pranešime cituojamas Finansų skyriaus vedėjas Algimantas Laucius.

Kaip pranešė savivaldybė, "Kauno tiltai" jau išardė tiltą ir įrengė laikiną tiltą, iškėlė telekomunikacias, elektros ir apšvietimo kabelius, demontavo troleibusų linijas. Be to, įrengtos krantinės atramos, sumontuotos pagalbinės konstrukcijos, pradėtos montuoti perdangos konstrukcijos ir tęsiami tarpinių atramų įrengimo darbai.

Visa Panemunės tilto statybos rangos sutarties vertė siekia 103 mln. litų. Planuojama, kad šiemet valstybė iš Kelių fondo projektui skirs apie 15 mln. litų - iki šiol ji skirdavo po 5 mln. litų kasmet.

Miestui pasiskolinus dar 16,5 mln. litų, bus mokamas koncesijos mokestis už M.K.Čiurlionio tilto kairiojo prietilčio transporto mazgą, perkeliamas Karinių oro pajėgų Paieškos ir gelbėjimo tarnybos postas, įrengiamos Vainatrakio kapinės, rengiami Raudondvario plento ir 6-ojo Kauno tvirtovės forto techniniai projektai.

Dar viena - 18 mln. litų paskola numatyta švietimo objektams, Savanorių prospektui ir K.Petrausko gatvei rekonstruoti, Panemunės paplūdimiui įrengti, Intermodalinio terminalo Kauno viešajame logistikos centre statybai ir kitiems projektams.

Seimas gruodžio pabaigoje pritarė, kad Kauno valdžios skolinimosi limitas nuo šių metų padidėtų 10 punktų iki 50 procentų. Tai leidžia savivaldybei pasiskolinti papildomai 25-30 mln. litų.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Close

Silpnos mokyklos įžiebė ginčą: ministerija joms pumpuos pinigus, bet Seimas nori pokyčių

Lietuvos moksleivių pasiekimams nežibant, o vyresnių klasių moksleivių pasiekimams keliant nerimą, Švietimo ir mokslo ministerija silpnąsias šalies mokyklas skatins pinigais, skirdama joms vadinamuosius kokybės krepšelius. ...

Patvirtinta pensijų reforma: kaupimas keisis

Seime kelią prasiskynė tiek mokesčių, tiek pensijų reforma. Priėmus Pensijų kaupimo įstatymą, visi gyventojai automatiškai bus įtraukiami į pensijų kaupimą, su galimybe atsisakyti. Žmogus turės 3 proc. nuo savo atlyginimo atsidėti ateičiai ...

Seimas apsisprendė: keisis gyventojų mokami mokesčiai

Seime skubos tvarka priimta mokesčių reforma, kuri, prezidentei patvirtinus, įsigaliotų jau nuo 2019 metų sausio 1 dienos. Pokyčiai palies kiekvieną šalies darbuotoją. Seimo rytiniame posėdyje nuspręsta sujungti darbuotojo ir darbdavio ...

Seimas narsto pensijų reformą: linkstama link automatinio įtraukimo

Seime antradienį pradėta svarstyti Vyriausybės inicijuota pensijų kaupimo sistemos reforma. Po diskusijų parlamentarai pritarė automatiniam įtraukimui į II pensijų pakopą. Reformai pritarta komitetuose – praėjusią savaitę jai pritarė Seimo ...

Mokesčių reformos buldozeris važiuoja: pritarta nepaisant milijardinių praradimų biudžete

 Seimas antradienį po svarstymo pritarė parlamente suderintai kompromisinei trejų metų trukmės mokesčių sistemos reformai. Tiesa, svarstymo metu netrūko aštrių pasisakymų apie tai, kas laukia Lietuvos, priėmus tokius brangiai biudžetui ...

Nekilnojamojo turto mokestis stringa: kodėl gyvenantis Akmenėje turėtų mokėti, o Vilniuje – ne?

Vyriausybė siekia papildomai apmokestinti antrą ir tolimesnį būstą, tačiau konservatoriai pasigenda socialinio teisingumo, mat regionuose žmonės gali likti daug labiau nuskriausti. Vyriausybės pasiūlymą 0,3 proc. tarifu apmokestinti antrąjį, ...

Su rūkymu parlamentarai pasiryžę kovoti kainomis

Siūlymas branginti rūkymą sulaukia vis daugiau parlamentarų palaikymo ir gana lengvai kelią skinasi link galutinio svarstymo Seime. Finansų ministras Vilius Šapoka pristatė, kad siūloma nustatyti trejų metų akcizų didinimo planą tabako ...

Pažėrė kritikos mokesčių ir pensijų reformoms: nelygybė nemažės, iš kur bus finansų – nežinia

Ne visi į Seimą pakviesti specialistai pakalbėti apie mokesčių reformą suskubo liaupsinti Vyriausybės paruoštas reformas. Pabrėžta, kad kentės socialinė sritis – ateityje gali būti keblu finansuoti pensijas bei išmokas. O taip ...

9-oji D. Grybauskaitės metinė kalba išdavė: baigėsi galvų kapojimas

Jei politikai prezidentės Dalios Grybauskaitės metiniame pranešime pasigenda griežtumo, tai politologai – kritikos sau ir Vyriausybei. Metinė šalies vadovės kalba išsiskyrė alegorijų gausa, neatidus klausytojas galėjo ir ...

Prieš mokesčių aptarimą opozicija paliko Seimo salę

Seime po metinės LR prezidentės Dalios Grybauskaitės toliau turėjo vykti diskusija dėl mokesčių ir pensijų sistemų. Tačiau opozicija tarp pranešėjų pasigedo Lietuvos banko bent vieno atstovo, kuris pateiktų skirtingą nuomonę nei nori ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas