Keičiamos skolinimosi taisyklės apsunkintų gyvenimą taupantiems

(Puslapis 1 iš 2)


Bendrovės nuotr.

Mindaugas Statulevičius

2015-04-21 17:49

Dabartinis Lietuvos banko pasiūlymas griežtinti skolinimąsi gerintų sąlygas tiems, kurie ir be didelių bankų paskolų įperka prabangius būstus, o apsunkintų ieškantiems pirmųjų namų ekonominės klasės segmente.

Ne paslaptis, kad didžioji dauguma būstų Lietuvoje nuperkama be jokių paskolų – paskutiniu metu apie 75 proc. visų sandorių sudaroma be skolintų lėšų. Paprastai, kuo būstas brangesnis, tuo mažiau jam skolinamasi, o bankų finansavimas reikalingiausias perkantiems būstą ekonominiame segmente.

Lietuvos bankas svarsto nuo liepos 1 dienos dar labiau griežtinti skolinimosi sąlygas. Suprantamas yra noras suvaldyti lūkesčius, šviesti vartotojus apie keliems dešimtmečiams prisiimamą atsakomybę, tačiau uždirbantiems mažiausiai pirmasis žingsnis į būsto rinką taptų dar sunkesnis.

Lietuvos bankas siūlo trumpinti maksimalų būsto paskolos terminą nuo 40 iki 30 metų, neišduoti paskolos, jeigu gavėjas negalėtų jos išsimokėti palūkanų normai pakilus iki 5 proc. Šiuo metu iki 40 proc. pajamų gali būti atiduodama paskoloms, siūloma keisti taisykles taip, kad bankai iki dešimtadalio paskolų galėtų išduoti, kuomet gavėjo įsiskolinimai siektų 60 proc. pajamų.

Ypač pastarasis pakeitimas aktualiausias daugiausia uždirbantiems, kurie nesunkiai kasdienes sąskaitas gali apmokėti iš mažiau nei pusės savo atlyginimo, tačiau paskolos termino trumpinimas ir 5 proc. palūkanų testas aktualiausias tiems, kuriems sunkiausia būstą įpirkti.

Tai svarbu jauniems, pirmą būstą perkantiems pirkėjams. Jiems maksimalus paskolos terminas trumpėja dešimtmečiu. Tik po studijų dirbti pradėjusiam žmogui, nenorinčiam žengti į nuomos rinką, ilgesnis terminas reikalingas dėl gaunamų mažesnių pajamų.

Būsto įperkamumas pastaruoju metu po truputį auga – dėl rekordiškai žemų palūkanų, augančių atlyginimų ir beveik vietoje trypčiojančių NT kainų, tačiau iššūkiu tebelieka pradinis įnašas, turintis sudaryti 15 proc. būsto vertės, gali būti sunkiai įveikiamu vidutines pajamas uždirbančiam ir šeimos paramos neturinčiam jaunam žmogui.

Taupyti tenka daugiau nei dešimtmetį

Tarkim, studijas baigęs jaunuolis uždirba maždaug vidutinę algą – apie 700 eurų per mėnesį. Pagal finansinio elgesio taisykles, dešimt procentų pajamų turi būti taupoma. Vadinasi, jam pavyktų per mėnesį atsidėti 70, per metus – apie 840 eurų.

Toliau nuo miesto centro 45 kv.m naujas dviejų kambarių būstas sostinėje su pilna apdaila, įrengimu bei baldais kainuos apie 81 tūkst. eurų. Galutinė kaina priklauso nuo projekto, vystytojo, įrengimo, parkingo vietos, langų orientacijos ir kitų aspektų, tačiau pirkėjui reikės sukaupti apie 12.150 eurų pradiniam įnašui. Kitaip tariant, uždirbant vidutinę algą ir atsidedant po dešimtadalį pajamų pradinį įnašą reikėtų kaupti daugiau nei 14 metų. O kur dar registracijos, vertinimo ir kiti mokesčiai, kurie tokio sandorio atveju sudarytų dar apie papildomą 1000 eurų.

Straipsnio puslapiai:

- Mindaugas Statulevičius

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas