Keičiasi gyventojų įpročiai: svarbą įgauna elektroniniai mokėjimai


Fotolia.com nuotr. Mobilusis

2017-02-14 17:49

Pagal gyventojų mokėjimo įpročių apklausos rezultatus, 2016 m. mokėjimo sąskaitas turintys apklaustieji įmokas už paslaugas truputį dažniau mokėjo internetu ir šiek tiek rečiau – mokėjimo įstaigose. Kitus mokėjimo pavedimus beveik visi apklaustieji atliko internetu, o ne bankų ar kredito unijų skyriuose. Prekybos vietose buvo šiek tiek rečiau atsiskaitoma grynaisiais pinigais.

„Naujausios apklausos rezultatai rodo, kad moderniame pasaulyje plačiai paplitę elektroniniai mokėjimai lėtai, bet užtikrintai įgauna vis didesnę svarbą ir mūsų šalyje. Manome, kad pastaruoju metu Lietuvos bankuose ir kredito unijose įvykę mokėjimo paslaugų kainodaros pokyčiai – klientams pasiūlyti skirtingi paslaugų krepšeliai, tarp jų ir Lietuvos banko nustatytas būtiniausių mokėjimo paslaugų krepšelis su ribojamu įkainiu, – leis gyventojams pasinaudoti visais elektroninių mokėjimų privalumais ir nebevaržyti savęs juos atliekant“, – sako Marius Jurgilas, Lietuvos banko valdybos narys.

Pasak jo, gyventojų apklausa parodė, kad iki to momento, kai dar buvo apmokestinama kiekviena mokėjimo operacija, trečdalis sąskaitą turinčių apklaustųjų neatliko tiek mokėjimų, kiek norėtų. Pagal apklausos rezultatus, jeigu mokėjimo pavedimai bankuose ar kredito unijose būtų nemokami, 35 proc. sąskaitą turinčių respondentų mokėjimų atliktų daugiau.

Įmokas už paslaugas internetu mokėjusių sąskaitą turinčių respondentų padaugėjo nuo 35 proc. (2015 m.) iki 39 proc. (2016 m.). Įmokas internetu dažniausiai mokėjo 30–49 m. didmiesčių gyventojai, o mokėjimo įstaigų paslaugomis dažniau naudojosi vyresni nei 50 m. kaimo gyventojai. Įmokas mokėjusiųjų mokėjimo įstaigose sumažėjo nuo 42 proc. (2015 m.) iki 40 proc. (2016 m.). Praėjusiais metais 26 proc. sąskaitą turinčių apklaustųjų atliko mokėjimo pavedimus, iš jų 98 proc. juos atliko internetu.

Pagal apklausos rezultatus, gyventojai rečiau mokėjo grynaisiais pinigais prekybos vietose ar kitiems asmenims. 2016 m. 26 proc. respondentų dieną prieš apklausą nemokėjo grynaisiais pinigais ar mokėjimo kortele (2015 m. – 22 %), 44 proc. –tik grynaisiais pinigais (2015 m. – 47 %), 20 proc. – abiem mokėjimo priemonėmis (2015 m. – 21 %), o 10 proc. – tik mokėjimo kortele (2015 m. – 10 %).

Pamažu kinta požiūris ir į mokėjimo korteles – jas turintys dažniau joms teikia pirmenybę atsiskaitydami, pasigenda vietų jomis atsiskaityti.

Close

Aistė Čepukaitė. Biudžetas: neišnaudotos galimybės

Kitų metų biudžete finansinėmis problemomis lieka deficitas, išlaidų ribojimo taisyklių apėjimas, skola. O kas liūdniausia, kad, nors ekonomikos augimas – idealus metas esminėms reformoms, mokesčių naštos lengvinimui – to iš esmės nėra daroma.

Antanas Sagatauskas. Kodėl bankas turi klausimų apie jūsų verslą?

Pastaraisiais metais pasaulio valstybės nuolat ieško veiksmingų būdų kovai su organizuotu nusikalstamumu ir terorizmo grėsmėmis. Nusikaltėliai tobulina savo veiklos metodus ieškodami saugumo spragų, todėl į kovą su šiomis grėsmėmis netiesiogiai įtraukiama vis didesnė verslo bendruomenės dalis, kuriai šiandien keliami didesni skaidrumo reikalavimai.

Eglė Džiugytė. Žaidimų teorija, JAV ir Šiaurės Korėja

Dvidešimt pirmas amžius – kibernetinės erdvės klestėjimo laikai, todėl kartais gali būti keista girdėti pranešimus apie fizinius karinius konfliktus ar šalių įsiveržimus į svetimas teritorijas. Nuo 2006 metų tokių konfliktų buvo ne vienas: Izraelis ir Libanas, Etiopija ir Somalis, JAV ir Irakas, nesutarimai tarp Indijos ir Pakistano, Irano ir Saudo Arabijos, Kinijos ir visų jos kaimynių.

Nerijus Mačiulis. Mūsų ydos, pelniusios tris Nobelio premijas

Jau trečią kartą per pastaruosius 15 metų Nobelio ekonomikos premija, kuri oficialiai vadinama Švedijos centrinio banko premija Alfredui Nobeliui atminti, yra skiriama ekonomistui, tyrinėjusiam žmonių neracionalumą ir jų finansines klaidas. Kodėl šie tyrimai tokie svarbūs, ką jie rodo ir ko iš jų galima pasimokyti?

Rūta Vainienė. Pajamų nelygybė – Trojos arklys

  Kaip teisingai sakoma: nauja - tai gerai užmiršta sena. Tuo mums leido įsitikinti Lietuvos bankas, praėjusią savaitę „iš naujo“ atradęs, kad skiriasi Lietuvos žmonių pajamos. Skiriasi atskiruose regionuose, skiriasi ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Kainų augimo pasiutpolkė didina tempą

Įsibėgėjusi infliacija Lietuvoje neslopsta, bet didina pagreitį. Statistikos departamento duomenimis, vartotojų kainos per metus išaugo 4,8 proc., palyginti su rugpjūčio mėnesiu vartotojų kainų augimas paspartėjo 0,4 proc. punkto. Pagal ...

Laura Galdikienė. Žemiausiai kabėję vaisiai nuskinti – ką darysime toliau?

 Per pastaruosius du dešimtmečius Lietuva pasiekė įspūdingą progresą. Jei 1996 metais šalies BVP vienam gyventojui pagal perkamosios galios paritetą siekė tik 37 proc. ES vidurkio, tai 2016 metais jis siekė jau net 75 proc. ES ...

Rokas Grajauskas. Kaip sustiprinti viduriniąją klasę Lietuvoje?

 Vidurinioji klasė Lietuvoje – viena mažiausių Europoje. Mūsų šalyje jai priklauso vos daugiau nei trečdalis namų ūkių. Pastaruoju metu pagrindinis valdančiųjų dėmesys buvo nukreiptas į mažiausias pajamas gaunančiųjų padėties ...

Žilvinas Šilėnas. Europa nubaudė geležinkelius. Kas toliau?

Europos Komisija (EK) nubaudė „Lietuvos geležinkelius“ už konkurencijos apribojimą – geležinkelio ruožo į Latviją išardymą. Šis sprendimas ypač svarbus simboline prasme. Europa signalizuoja, kad valdžiai ar net jos ...

Ieva Valeškaitė. Visuotinis turto deklaravimas – ar reikia dar vieno galvos skausmo?

 Gal esate vienas tų, kurie kasmet pusę dienos praleidžia eilėje laukdami, kol kartu su mokesčių konsultanto pagalba galės pateikti gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją? Gal deklaruojate pats, bet paskambinę pusvalandį klausotės saksofono ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas