Keičiasi gyventojų įpročiai: svarbą įgauna elektroniniai mokėjimai


Fotolia.com nuotr. Mobilusis

2017-02-14 17:49

Pagal gyventojų mokėjimo įpročių apklausos rezultatus, 2016 m. mokėjimo sąskaitas turintys apklaustieji įmokas už paslaugas truputį dažniau mokėjo internetu ir šiek tiek rečiau – mokėjimo įstaigose. Kitus mokėjimo pavedimus beveik visi apklaustieji atliko internetu, o ne bankų ar kredito unijų skyriuose. Prekybos vietose buvo šiek tiek rečiau atsiskaitoma grynaisiais pinigais.

„Naujausios apklausos rezultatai rodo, kad moderniame pasaulyje plačiai paplitę elektroniniai mokėjimai lėtai, bet užtikrintai įgauna vis didesnę svarbą ir mūsų šalyje. Manome, kad pastaruoju metu Lietuvos bankuose ir kredito unijose įvykę mokėjimo paslaugų kainodaros pokyčiai – klientams pasiūlyti skirtingi paslaugų krepšeliai, tarp jų ir Lietuvos banko nustatytas būtiniausių mokėjimo paslaugų krepšelis su ribojamu įkainiu, – leis gyventojams pasinaudoti visais elektroninių mokėjimų privalumais ir nebevaržyti savęs juos atliekant“, – sako Marius Jurgilas, Lietuvos banko valdybos narys.

Pasak jo, gyventojų apklausa parodė, kad iki to momento, kai dar buvo apmokestinama kiekviena mokėjimo operacija, trečdalis sąskaitą turinčių apklaustųjų neatliko tiek mokėjimų, kiek norėtų. Pagal apklausos rezultatus, jeigu mokėjimo pavedimai bankuose ar kredito unijose būtų nemokami, 35 proc. sąskaitą turinčių respondentų mokėjimų atliktų daugiau.

Įmokas už paslaugas internetu mokėjusių sąskaitą turinčių respondentų padaugėjo nuo 35 proc. (2015 m.) iki 39 proc. (2016 m.). Įmokas internetu dažniausiai mokėjo 30–49 m. didmiesčių gyventojai, o mokėjimo įstaigų paslaugomis dažniau naudojosi vyresni nei 50 m. kaimo gyventojai. Įmokas mokėjusiųjų mokėjimo įstaigose sumažėjo nuo 42 proc. (2015 m.) iki 40 proc. (2016 m.). Praėjusiais metais 26 proc. sąskaitą turinčių apklaustųjų atliko mokėjimo pavedimus, iš jų 98 proc. juos atliko internetu.

Pagal apklausos rezultatus, gyventojai rečiau mokėjo grynaisiais pinigais prekybos vietose ar kitiems asmenims. 2016 m. 26 proc. respondentų dieną prieš apklausą nemokėjo grynaisiais pinigais ar mokėjimo kortele (2015 m. – 22 %), 44 proc. –tik grynaisiais pinigais (2015 m. – 47 %), 20 proc. – abiem mokėjimo priemonėmis (2015 m. – 21 %), o 10 proc. – tik mokėjimo kortele (2015 m. – 10 %).

Pamažu kinta požiūris ir į mokėjimo korteles – jas turintys dažniau joms teikia pirmenybę atsiskaitydami, pasigenda vietų jomis atsiskaityti.

Close

Likę be pajamų 2 iš 3 Lietuvos gyventojų išsiverstų iki 3 mėnesių

Atliktas tyrimas atskleidė, kad netekę savo pajamų šaltinio 65 proc. Lietuvos gyventojų susidurtų su finansinėmis problemomis. Pasak psichologės Elonos Ilgiuvienės, neturėdami santaupų gyventojai jaučiasi finansiškai nesaugūs, patiria ...

Povilas Stankevičius. Macron’o pergalė – ar ne per anksti džiaugtis?

Emmanuelis Macronas surinko daugiausia balsų pirmame Prancūzijos prezidento rinkimų ture ir toliau kovos su euroskeptike Marine Le Pen. Apklausų duomenimis antrame rinkimų ture Le Pen beveik neturi šansų laimėti – dauguma prancūzų, ...

Lietuviai nuolaidas medžioja migruodami po parduotuves

Rasti produktus žemiausiomis kainomis svarbu daugumai pirkėjų, tačiau daro tą gyventojai pakankamai skirtingai. Atlikto tyrimo duomenimis, daugiausiai pirkėjų – net 55 proc. – apie žemiausias kainas sužino iš prekybos tinklų ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Būsto rinkos pulsas išlieka aukštas

Gerėjanti gyventojų finansinė sveikata, optimistiškos tendencijos darbo rinkoje, sparčiausiai nuo prieškrizinių laikų kylantis darbo užmokestis ir rekordinėse žemumose įšalusios palūkanų normos – itin palanki terpė ...

Pusė jaunų Lietuvos įmonių ketina įdarbinti naujų darbuotojų

Nors Estijoje jaunų verslo įmonių praėjusiais metais įsikūrė dvigubai daugiau negu Lietuvoje, tačiau šiemet lietuviai tikisi įdarbinti net 50 proc., estai mažiau – 39 proc. naujų darbuotojų. Dešimtadalį jų Lietuvoje ir Estijoje ...

Rokas Grajauskas. Rekordinis imigrantų srautas: kodėl jiems gerai Lietuvoje?

Iš Lietuvos išvykstančių žmonių skaičius pastaruoju metu tik auga, tačiau šalies patrauklumas užsieniečiams didėja. Tai rodo kasmet augantys imigrantų iš užsienio srautai. Praėjusiais metais į Lietuvą gyventi atvyko 6 ...

Lietuvos įmonėse „senukams” vietos nėra?

Net 85 proc. keturiasdešimtmečių ir vyresnių Lietuvos gyventojų mano, kad jiems susirasti darbą sunkiau nei jaunimui. Įsidarbinti vyresniems dažniausiai trukdo ne prastesnis kalbų mokėjimas ar technologijų išmanymas, o kiek netikėti ...

Nerijus Mačiulis. Penkios žemų atlyginimų priežastys

Kodėl atlyginimai Lietuvoje vis dar išlieka vieni mažiausių ES? Atsakymas į šį klausimą nėra akivaizdus, tačiau galima išskirti bent penkias priežastis, kodėl Lietuvoje atlyginimai yra žemesni nei galėtų būti. Ir svarbiausia, ...

Rūta Vainienė. Numerologija – reformoms vilkinti

 Po truputį aiškėja, kuo išsiskirs šio Seimo ketverių metų laikotarpis. Ant Vyriausybės stalo gula viena po kitos, vadinamosios, reformos, kurių esmė – skaičių ekvilibristika. Valdžia jau kuris laikas užsiima gryna ...

Rokas Grajauskas. Infliacija pasiekė piką, bet algos auga greičiau

Kovo mėnesį 3,1 proc. siekusią metinę infliaciją į viršų stūmė išaugusios naftos kainos ir žymiai padidėję akcizų tarifai alkoholiniams gėrimams bei tabako gaminiams. Vis tik artimiausiais mėnesiais infliacijos tempas turėtų sumažėti, ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas