Keičiasi gyventojų įpročiai: svarbą įgauna elektroniniai mokėjimai


Fotolia.com nuotr. Mobilusis

2017-02-14 17:49

Pagal gyventojų mokėjimo įpročių apklausos rezultatus, 2016 m. mokėjimo sąskaitas turintys apklaustieji įmokas už paslaugas truputį dažniau mokėjo internetu ir šiek tiek rečiau – mokėjimo įstaigose. Kitus mokėjimo pavedimus beveik visi apklaustieji atliko internetu, o ne bankų ar kredito unijų skyriuose. Prekybos vietose buvo šiek tiek rečiau atsiskaitoma grynaisiais pinigais.

„Naujausios apklausos rezultatai rodo, kad moderniame pasaulyje plačiai paplitę elektroniniai mokėjimai lėtai, bet užtikrintai įgauna vis didesnę svarbą ir mūsų šalyje. Manome, kad pastaruoju metu Lietuvos bankuose ir kredito unijose įvykę mokėjimo paslaugų kainodaros pokyčiai – klientams pasiūlyti skirtingi paslaugų krepšeliai, tarp jų ir Lietuvos banko nustatytas būtiniausių mokėjimo paslaugų krepšelis su ribojamu įkainiu, – leis gyventojams pasinaudoti visais elektroninių mokėjimų privalumais ir nebevaržyti savęs juos atliekant“, – sako Marius Jurgilas, Lietuvos banko valdybos narys.

Pasak jo, gyventojų apklausa parodė, kad iki to momento, kai dar buvo apmokestinama kiekviena mokėjimo operacija, trečdalis sąskaitą turinčių apklaustųjų neatliko tiek mokėjimų, kiek norėtų. Pagal apklausos rezultatus, jeigu mokėjimo pavedimai bankuose ar kredito unijose būtų nemokami, 35 proc. sąskaitą turinčių respondentų mokėjimų atliktų daugiau.

Įmokas už paslaugas internetu mokėjusių sąskaitą turinčių respondentų padaugėjo nuo 35 proc. (2015 m.) iki 39 proc. (2016 m.). Įmokas internetu dažniausiai mokėjo 30–49 m. didmiesčių gyventojai, o mokėjimo įstaigų paslaugomis dažniau naudojosi vyresni nei 50 m. kaimo gyventojai. Įmokas mokėjusiųjų mokėjimo įstaigose sumažėjo nuo 42 proc. (2015 m.) iki 40 proc. (2016 m.). Praėjusiais metais 26 proc. sąskaitą turinčių apklaustųjų atliko mokėjimo pavedimus, iš jų 98 proc. juos atliko internetu.

Pagal apklausos rezultatus, gyventojai rečiau mokėjo grynaisiais pinigais prekybos vietose ar kitiems asmenims. 2016 m. 26 proc. respondentų dieną prieš apklausą nemokėjo grynaisiais pinigais ar mokėjimo kortele (2015 m. – 22 %), 44 proc. –tik grynaisiais pinigais (2015 m. – 47 %), 20 proc. – abiem mokėjimo priemonėmis (2015 m. – 21 %), o 10 proc. – tik mokėjimo kortele (2015 m. – 10 %).

Pamažu kinta požiūris ir į mokėjimo korteles – jas turintys dažniau joms teikia pirmenybę atsiskaitydami, pasigenda vietų jomis atsiskaityti.

Close

S. Jakeliūnas: pensijų reforma galėtų įsigalioti tik 2020 metais

Kitą savaitę į Seimą atkeliauja šešios struktūrinės reformos. Vyriausybės atstovai visuomenei teigia, kad 25 dienų Seimui pakaks patvirtinti 6 struktūrines reformas, tarp jų – mokesčių ir pensijų sistemos pakeitimus. Tačiau ...

Ieva Valeškaitė. Ekonomika auga, mokesčiai – nemažėja. Ko tikėtis kitąmet?

Gegužės 23-ąją minėjome Laisvės nuo mokesčių dieną – simbolinę dieną metuose, kai vidutinis šalies gyventojas nustoja dirbti, kad sumokėtų mokesčius, ir pradeda dirbti sau. Šiemet, kaip ir praėjusiais metais, mokesčiams dirbome ...

Gintarė Deržanauskienė. Savivaldybių nenoras atsisakyti verslų – priklausomybė ar pokyčių baimė?

Juokiasi puodas, kad katilas juodas, sako lietuvių liaudies patarlė. Valdžia vieną po kito kepa draudimus ir reguliavimus gyventojams, tačiau nemato, kas darosi jos pačios kieme. Patarlė lyg ir tiktų valdžios veiksmams apibūdinti, tik kad juokas ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Reformoje liko skylių, bet kai kurios detalės vietoje

Viešoji erdvė net suprakaitavusi virškina savaitės pradžioje pristatytas viešojo sektoriaus reformos gaires ir vieną po kitos lendančias detales. O virškinti yra ką – naujovių kąsnis didelis ir riebus. Įspūdžiai ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Atlyginimų lenktynės viešajame ir privačiame sektoriuje – 5:0 pastarojo naudai

Vidutinio darbo užmokesčio tendencijoms abejingų nėra. Tai vienas iš būdų „pasimatuoti“ savo finansinę būklę su kitais visuomenės nariais, o ekonomistams tai vienas kertinių rodiklių, padedančių įvertinti valstybės gyventojų ...

Tadas Povilauskas. Mažiau vilniečių tikisi, kad būstas brangs

Kaip ir tikėtasi, šių metų pirmą ketvirtį gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų pokyčių tapo truputį kuklesni. SEB banko užsakymu kovą atlikta apklausa parodė, kad 54 proc. apklaustųjų šalyje mano, kad būstas per artimiausius dvylika ...

„Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas: kaip kinta kriptovaliutų svyravimai?

Kripovaliutų vertėms nuolat svyruojant, o bitkoinui nebeperlipant 9000 JAV dolerių ribos imama svarstyti, ar geriausi laikai jau praeityje. Edward Cooper, „Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas, reaguodamas į pasaulines naujienas ...

Dūrė pirštu į socialinių tinklų burbulą – vartojat, ką jums įkiša

Lietuvos metų ekonomikos konferencijoje, kurią organizuoja žurnalas „Valstybė“, verslo, ekonomikos ir žiniasklaidos lyderiai diskutavo kaip 4-oji pramonės revoliucija pakeis verslo potencialą. Pranešimą konferencijoje skaičiusi ...

Gitanas Nausėda: anksčiau ar vėliau krizė ateis. Ar esame pasiruošę?

Pasaulyje vis dar vyraujant neapibrėžtumui, baiminantis prekybos karų kalbama apie galimą naująją krizę. Tačiau tikinama, kad šį kartą pasaulis, įskaitant Lietuvą, bus daug geriau pasiruošęs. Žurnalo „Valstybė“ ...

Nerijus Mačiulis: krizė jau prasidėjo

Kol vieni ekonomistai ramina, kad krizės užuomazgų dar nėra ir nežinia, kada ji prasidės, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis rėžė: krizė prasidėjo jau pernai ar net dar anksčiau. Žurnalo „Valstybė“ ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas