Keli klausimai, siūlantiems 1500 litų minimalų atlyginimą (8)


Fotodienos nuotr.

Ekonomika.lt

2013-12-12 09:36

Ar kam nors gali kilti abejonių, jog didesni dirbančiųjų atlyginimai padidintų jų ir visuomenės gerovę? Bet ar iš tiesų siūlymas didinti minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA) iki 1500 litų turėtų tik teigiamas pasekmes ir yra savalaikis ? Ar gali būti, kad jis pagrįstas tik gerais ketinimais, o ne realiomis valstybės ir įmonių galimybėmis?

Kaip minimalaus mėnesinio atlyginimo didinimas padėtų jau dabar apie 1500 litų uždirbantiems kvalifikuotiems viešojo sektoriaus specialistams – bibliotekininkams, slaugytojams, mokytojams? Ar jų finansinė padėtis pagerėtų? O galbūt jie jaustųsi geriau, kad pagaliau uždirba tiek pat, kiek ir jokio išsilavinimo ir patirties neturintys asmenys?

Ar nebūtų keista, kad padidinus MMA iki 1500 litų, maždaug trečdalis viešojo sektoriaus darbuotojų uždirbtų minimalų atlyginimą? O iš kur biudžete atsirastų papildomi keli milijardai litų, reikalingi didesniam MMA mokėti? Ar dėl to pensininkai kompensacijų turėtų laukti kelis metus ilgiau?

O kuo naudingas MMA padidinimas 193 tūkst. darbo biržoje registruotiems bedarbiams? Ar bus kuriama daugiau naujų darbo vietų ir jiems bus lengviau įsidarbinti? Ar bus laimingesnis patirties neturintis jaunuolis, sutinkantis dirbti už 1000 litų per mėnesį, bet negalėsiantis to daryti, nes įstatymai tai draus, o darbdavys už 1500 litų verčiau ieškos patirties turinčio darbuotojo?

Ar visos įmonės galėtų mokėti per du metus padvigubėjusį minimalų atlyginimą? O kaip pasielgtų įmonės, negalinčios mokėti didesnių atlyginimų – ar jos sumažintų darbuotojų skaičių, ar kurtų naujas darbo vietas? O galbūt dėl to padidėtų atlyginimai „vokeliuose“? O kaip tai paveiktų biudžeto pajamas ir dirbančiųjų senatvės pensijas ateityje?

Ar apskritai žmogus gali būti laimingas žinodamas, kad uždirba mažiausiai, kiek galima uždirbti šioje šalyje? Galbūt geriau siekti, kad augtų vidutinis darbo užmokestis, o vis mažiau žmonių žinotų kas ir koks yra tas MMA? Ar ne išmintingiau ir atsakingiau būtų ieškoti galimybių sumažinti vidutinį ir mažesnį atlyginimą gaunančių dirbančiųjų mokestinę naštą? Ar ne problema yra tai, kad dabar beveik 40 proc. jų darbo užmokesčio fondo atitenka ne dirbančiajam, o valstybei?

Galiausiai, kokiais skaičiavimais yra pagrįstas skaičius 1500? Ar ne geriau būtų MMA didinti iki 5000 litų ir daugelio Lietuvos gyventojų pajamas bent patrigubinti? Jei daugelį mažas pajamas gaunančių dirbančiųjų problemų galima išspręsti tiesiog padidinant MMA, kodėl to nepadarėme anksčiau? Kodėl tokio minimalaus atlyginimo nenustato neturtingiausios Afrikos valstybės ir nenutraukia nuolatinio skurdo ir bado? Ar vis tik posakis „kvailų klausimų nebūna“ čia nėra tinkamas ir atsakymai į visus šiuos klausimus yra akivaizdūs?

 

 

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas