Ketinama riboti būtiniausių bankų mokėjimo paslaugų įkainius

(Puslapis 1 iš 2)


SCANPIX nuotr. Bankomatas

BNS

2016-03-23 14:50

Siekiant paskatinti bankų ir kitų kredito įstaigų paslaugų įkainius mažėjimą ir elektroninių mokėjimo priemonių patrauklumą, ketinama reguliuoti su pagrindine mokėjimo sąskaita susijusių būtiniausių paslaugų, įskaitant pervedimus ir grynųjų pinigų išėmimą iš bankomatų, kainas.

Tai numatyta Finansų ministerijos kartu su Lietuvos banku parengtoje ir Vyriausybei pateiktoje naujoje Mokėjimų įstatymo redakcijoje, teigiama ministerijos pranešime spaudai.

„Lietuvos gyventojai itin dažnai atsiskaito grynaisiais pinigais. Tokio elgesio priežastys nėra vien įpročiai, bet, būkime atviri – ir dideli bankų operacijų įkainiai, ir mūsų tikslas yra šias paslaugas atpiginti. Tai paskatintų žmones aktyviau jomis naudotis, taip pat ‒ ir elektroninėmis mokėjimo priemonėmis. Be to, konkuruodami kainomis, paslaugų teikėjai bus suinteresuoti žmonėms teikti kokybiškesnes, modernesnes ir pigesnes paslaugas“, ‒ pranešime sakė finansų ministras Rimantas Šadžius.

Svarbiausia Mokėjimų įstatymo projekto naujovė yra pagrindinė mokėjimo sąskaita, vadinamasis mokėjimo paslaugų „krepšelis“. Lietuvos banko siūlymu, jį galėtų sudaryti ne mažiau kaip 10 bet kokių pervedimų eurais internetu kas mėnesį (į bet kurį banką, kredito uniją ar kitą mokėjimo paslaugų teikėją Lietuvoje ir kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse), neribotas klientui į sąskaitą pervestų lėšų eurais įskaitymas, ne mažiau kaip 550 eurų per mėnesį išgryninimas bankomate Lietuvoje, visos eurų banknotų įnešimo į kliento sąskaitą operacijos banko ar kredito unijos parinktose vietose, pavyzdžiui, bankomate.

Į „krepšelį“ taip pat įeitų mokėjimo kortelės išdavimas, tvarkymas, atnaujinimas ir atsiskaitymai ja internetu bei prekybos vietose, mokėjimo sąskaitos atidarymas, tvarkymas, uždarymas, elektroninė bankininkystė ir banko, kredito unijos ar elektroninių pinigų įstaigos teikiama saugi prisijungimo prie jos priemonė.

Pagrindinę mokėjimo sąskaitą galės turėti kiekvienas banko, kredito unijos ar elektroninių pinigų įstaigos klientas. Joje esantis paslaugų rinkinys gyventojams kainuos mažiau nei atliekant tokias pat operacijas iš kitų jų turimų sąskaitų. Didžiausią leistiną „krepšelio“ komisinio atlyginimo dydį nustatys Lietuvos bankas.

Pasak R.Šadžiaus, atsižvelgiant į nemažos visuomenės dalies finansinį pažeidžiamumą, yra numatytas komisinio atlyginio diferencijavimas. Nepasiturintys, socialinę paramą gaunantys gyventojai, kurių Lietuvoje yra apie 130 tūkst., už minėtą krepšelio paslaugų rinkinį mokės ne daugiau nei pusę Lietuvos banko nustatyto didžiausio komisinio atlyginimo.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
Straipsnio puslapiai:

Close

Ką slepia siekiai didinti gyventojų pajamų mokesčio tarifą? Pasisakė ir dėl pensijų

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto Stasio Jakeliūno bei Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjo Romo Lazutkos siūlymai pasitinkami abejonėmis – kolegos atsiriboja, o ekonomistai tikina, kad pakeitimus galima daryti ir be didesnių ...

Startuoja nauja bendra SEB ir „Swedbank” paslauga

SEB ir „Swedbank“ klientai prie bankų el. bankininkystės sistemų jau gali jungtis su nauja elektronine identifikavimo priemone „Smart-ID“. Parsisiuntę šią programėlę į savo išmaniuosius telefonus ar ...

Kur lietuvių dėti pinigai atsipirko labiausiai?

Gyventojų naudojimąsi investavimo galimybėmis ribojo skirtingai augantis uždarbis, menkas finansų planavimas ir augančių kainų pojūtis, rodo 2016 metų Lietuvos investicijų indeksas. Per praeitus metus nemažai buvo kalbėta apie tai, kad norėdami ...

Paskolos butams augo lyg ant mielių: pramušė prieškrizinį lygį

Pernai bankai daug dosniau teikė paskolas klientams. Tai augino bankų turtą, didino pajamas ir pelną. Bankuose daugėjo indėlių, gerėjant ekonomikos būklei, mažėjo neveiksnių paskolų. Bankų sistema buvo gerai kapitalizuota. Kapitalo stiprinimas ir ...

Į Lietuvą ketina žengti dar vienas bankas

Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas pristatydamas bankų veiklos rezultatus atskleidė, kad jau šiais metais į Lietuvą gali įžengti dar vienas užsienio bankas. Be to, Lietuvoje ruošiasi atsirasti ir pirmasis specializuotas ...

Centrinė Europa sujudo: Lietuvoje tai net netikrinama

Čekija, Vengrija ir Slovakija sunerimo dėl į jų šalis patenkančių Tarptautinių maisto gamybos bendrovių produktų kokybės. Anot jau ne kartą atlikto čekų tyrimo – prekių kokybė Vakarų ir centrinių, bei rytų Europos šalių ...

Tomas Šiaudvytis. Darbo užmokestis didėja, bet pajamų nelygybė lieka aukštumose

Pagal naujausią Europos Sąjungos (ES) oficialią statistiką, pajamų nelygybė Lietuvoje yra didžiausia per pastaruosius vienuolika metų. Ją mažino darbo užmokesčio didėjimas 2016 m. ketvirtąjį ketvirtį, Statistikos departamento duomenimis, sudaręs ...

Palyginus kainas tapo aišku, kuriame prekybos centre apsipirkti pigiausia

2017 metais, jau antrą mėnesį iš eilės, racionalaus pirkimo ir kainų palyginimo portalas Pricer.lt atliko maisto kainų tyrimą Lietuvos parduotuvėse. Kainų tyrimo metu buvo užfiksuotos dviejų maisto produktų krepšelių kainos: pigiausių ...

Prekybos centrai atrėžė „Maximai“: nebijome

 Prekybos tinklas „Maxima“ vakar savo klientus nustebino nauja kampanija „Mažos kainos garantija“. Jos metu nepriklausomų bendrovių kainų rinkėjai tikrins įprastas perkamiausių prekių kainas. Jos be akcijų ir nuolaidų ...

Ar besiformuojantis JAV akcijų rinkos burbulas palies Lietuvą?

„Panikuoti nereikia, tačiau sunerimti jau yra verta“, - teigia SEB banko vyriausias analitikas Tadas Povilauskas, vertindamas socialiniame tinkle "Facebook" plintantį ir skirtingai vertinamą akcijų rinkų grafiką. Grafikas, ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas