Ketinama riboti būtiniausių bankų mokėjimo paslaugų įkainius

(Puslapis 1 iš 2)


SCANPIX nuotr. Bankomatas

BNS

2016-03-23 14:50

Siekiant paskatinti bankų ir kitų kredito įstaigų paslaugų įkainius mažėjimą ir elektroninių mokėjimo priemonių patrauklumą, ketinama reguliuoti su pagrindine mokėjimo sąskaita susijusių būtiniausių paslaugų, įskaitant pervedimus ir grynųjų pinigų išėmimą iš bankomatų, kainas.

Tai numatyta Finansų ministerijos kartu su Lietuvos banku parengtoje ir Vyriausybei pateiktoje naujoje Mokėjimų įstatymo redakcijoje, teigiama ministerijos pranešime spaudai.

„Lietuvos gyventojai itin dažnai atsiskaito grynaisiais pinigais. Tokio elgesio priežastys nėra vien įpročiai, bet, būkime atviri – ir dideli bankų operacijų įkainiai, ir mūsų tikslas yra šias paslaugas atpiginti. Tai paskatintų žmones aktyviau jomis naudotis, taip pat ‒ ir elektroninėmis mokėjimo priemonėmis. Be to, konkuruodami kainomis, paslaugų teikėjai bus suinteresuoti žmonėms teikti kokybiškesnes, modernesnes ir pigesnes paslaugas“, ‒ pranešime sakė finansų ministras Rimantas Šadžius.

Svarbiausia Mokėjimų įstatymo projekto naujovė yra pagrindinė mokėjimo sąskaita, vadinamasis mokėjimo paslaugų „krepšelis“. Lietuvos banko siūlymu, jį galėtų sudaryti ne mažiau kaip 10 bet kokių pervedimų eurais internetu kas mėnesį (į bet kurį banką, kredito uniją ar kitą mokėjimo paslaugų teikėją Lietuvoje ir kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse), neribotas klientui į sąskaitą pervestų lėšų eurais įskaitymas, ne mažiau kaip 550 eurų per mėnesį išgryninimas bankomate Lietuvoje, visos eurų banknotų įnešimo į kliento sąskaitą operacijos banko ar kredito unijos parinktose vietose, pavyzdžiui, bankomate.

Į „krepšelį“ taip pat įeitų mokėjimo kortelės išdavimas, tvarkymas, atnaujinimas ir atsiskaitymai ja internetu bei prekybos vietose, mokėjimo sąskaitos atidarymas, tvarkymas, uždarymas, elektroninė bankininkystė ir banko, kredito unijos ar elektroninių pinigų įstaigos teikiama saugi prisijungimo prie jos priemonė.

Pagrindinę mokėjimo sąskaitą galės turėti kiekvienas banko, kredito unijos ar elektroninių pinigų įstaigos klientas. Joje esantis paslaugų rinkinys gyventojams kainuos mažiau nei atliekant tokias pat operacijas iš kitų jų turimų sąskaitų. Didžiausią leistiną „krepšelio“ komisinio atlyginimo dydį nustatys Lietuvos bankas.

Pasak R.Šadžiaus, atsižvelgiant į nemažos visuomenės dalies finansinį pažeidžiamumą, yra numatytas komisinio atlyginio diferencijavimas. Nepasiturintys, socialinę paramą gaunantys gyventojai, kurių Lietuvoje yra apie 130 tūkst., už minėtą krepšelio paslaugų rinkinį mokės ne daugiau nei pusę Lietuvos banko nustatyto didžiausio komisinio atlyginimo.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
Straipsnio puslapiai:

Close
Jūsų komentaras

Vardas*

El. paštas (nerodomas)

Komentaras*

Kredito unijų sektoriaus pertvarka prasidės skaidrumo testu

Iki šių metų pabaigos bus atliktas visų Lietuvoje veikiančių kredito unijų turto kokybės vertinimas, iki kitų metų pabaigos bus sustiprintas jų kapitalas, savireguliacija ir kooperacija, o nuo 2018 m. startuos nauja sistema. Ji skatins ...

Kaip po atostogų išvengti finansinių pagirių?

Vasara – metas, kai norisi atsipalaiduoti ir mažiausiai galvoti apie taupymą. Tačiau racionalus išlaidų planavimas ne tik gali būti smagus, padėti nuveikti ir pamatyti daug naujų dalykų, bet ir išvengti vadinamųjų finansinių ...

Apklausa: pusė gyventojų ir toliau mano, kad būsto kainos didės

Didžioji dalis gyventojų ir toliau mano, kad būsto kainos turėtų didėti, tuo metu kainų mažėjimą prognozuoja mažiau nei dešimtadalis gyventojų, rodo SEB banko užsakymu atliktos apklausos duomenys. Šių metų birželį 51 proc. (1 punktu ...

„Brexit“ įtaka: mažinama Lietuvos ekonomikos augimo prognozė

Jungtinės Karalystės sprendimas palikti Europos Sąjungą turės įtakos visų Bendrijos šalių ekonomikai. Įsivyravęs politinis ir ekonominis neužtikrintumas mažins euro zonos įmonių investicijas, atsilieps ir vartojimui. Menkesnis euro zonos ...

„Brexit“ skatina pokyčius obligacijų rinkose

Nerimą sukėlęs „Brexit“ ir toliau skatins mažėjantį pajamingumą Europos valstybių obligacijų rinkose. Po referendumo rezultato, investuotojai, siekdami apsaugoti kapitalą, pirko itin saugų finansinį turtą. Tuo tarpu rizikingesnių euro ...

Delsimas įvesti „Sodros“ lubas stabdo atlyginimų augimą

Lietuva šiuo metu kuria produktus ir paslaugas, kurios naudojamos ir žinomos visame pasaulyje. Vis dėlto šalyje dirbantys specialistai dar negali pasidžiaugti tokiais atlyginimais kaip Vakarų Europoje, o investuotojai gerai apmokamas ...

Nauja atsiskaitymo sistema spaudos kioskuose – jau nuo rudens

„Swedbank“ su įmone „Reitan Convenience Lithuania“, valdančia „Lietuvos spaudos“ kioskus ir „Narvesen“ parduotuves, susitarė dėl kortelių skaitytuvų tinklo atnaujinimo. Šiose prekybos vietose ...

Baltijos šalyse labiausiai užsidirbti papildomai reikia lietuviams

Tarp trijų Baltijos šalių gyventojų daugiausiai papildomai užsidirbti linkę Lietuvos gyventojai, rodo banko „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Tai atskleidžia, kad lietuviams labiausiai trūksta lėšų pragyvenimui. Pusė ...

Skelbiami bankų veiklos rodikliai: džiaugiamasi augančiu pelnu

 Lietuvos bankų asociacija paskelbė apibendrintus pirmojo šių metų ketvirčio Lietuvoje veikiančių bankų finansinių grupių veiklos rodiklius. Statistika liudija apie užtikrintai atsigaunantį skolinimą ir padidėjusį taupymą, tolygiai ...

„Swedbank“ vartotojams turi svarbią žinią

„Swedbank“ savo vartotojams turi naujovių. Pristatoma nauja e. atsiskaitymų technologija, kuri leis bet kurį išmanųjį telefoną su „Android“ ar iOS operacine sistema paversti banko mokėjimo kortelių ...



 

 


Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas