Ketvirtadalis gyventojų turi ilgalaikių sveikatos sutrikimų

(Puslapis 1 iš 2)


Karolio Kavolėlio (Fotodiena) nuotr.

2011-11-11 12:12

 Lietuvos statistikos departamentas 2011 m. antrąjį ketvirtį atliko ilgalaikių sutrikimų turinčių gyventojų užimtumo statistinį tyrimą. Tyrimas leido įvertinti ilgalaikių sveikatos ir / ar pagrindinių veiklų (funkcijų) sutrikimų turinčių 15–64 metų amžiaus gyventojų dalyvavimą darbo rinkoje, šių sutrikimų įtaką dirbtų valandų skaičiui, darbo pobūdžiui, taip pat įvertinti kitų asmenų pagalbos ar specialios įrangos poreikį norint dalyvauti ar dalyvaujant darbo rinkoje. Tyrimas atliktas taikant imčių metodą. Apklausta 11,4 tūkst., arba 0,5 procento, 15–64 metų amžiaus šalies gyventojų, tyrimo rezultatai perskaičiuoti visiems šio amžiaus gyventojams.

Tyrime dalyvavusių gyventojų buvo klausiama apie ilgalaikius sveikatos sutrikimus (ligas) ir pagrindinių veiklų (funkcijų) sutrikimus (regos, klausos sutrikimus, sunkumus einant, sėdint ar stovint ir pan.). Vadovaujantis Europos Sąjungos statistikos tarnybos (Eurostato) parengta metodika, ilgalaikiams sutrikimams priskiriami sutrikimai, kurie trunka ar tikėtina, kad truks šešis mėnesius ar ilgiau ir kurie apsunkina asmens darbą ar kasdienį gyvenimą.

Tyrimo vertinimais, ketvirtadalis (24,5 proc.) 15–64 metų amžiaus gyventojų turėjo ilgalaikių sveikatos ir / ar pagrindinių veiklų (funkcijų) sutrikimų. Jų turinti nurodė kas ketvirta 15–64 metų amžiaus moteris ir kas penktas šio amžiaus vyras (atitinkamai 27,2 ir 21,7 proc.). Ilgalaikiai sutrikimai daugiausia vargino vyresnio amžiaus gyventojus – jų turėjo daugiau nei pusė (58,7 proc.) 55–64 metų amžiaus ir tik 6,6 procento 15–24 metų amžiaus asmenų.

Tyrimo duomenimis, kas penktas (20,1 proc.) užimtasis, kas ketvirtas (25 proc.) bedarbis ir kas trečias (34 proc.) neaktyvus 15–64 metų amžiaus gyventojas turėjo ilgalaikių sutrikimų.

Tyrimo metu gyventojų buvo klausiama, ar ilgalaikiai sutrikimai riboja (ribotų) jų dirbamų valandų skaičių. Ilgalaikiai sutrikimai riboja (ribotų) dirbamų valandų skaičių kas trečiam (29,1 proc.) 15–64 metų amžiaus ilgalaikių sutrikimų turinčiam gyventojui: kas dešimtam (9,7 proc.) užimtajam, kas ketvirtam (26 proc.) bedarbiui ir daugiau nei pusei (55,1 proc.) neaktyvių gyventojų.

Beveik pusė (43,1 proc.) 15–64 metų amžiaus gyventojų (45 proc. vyrų ir 41,7 proc. moterų) nurodė, kad ilgalaikiai sutrikimai riboja (ribotų) jų darbo pobūdį (pvz., sunku kelti ar nešti krovinius, dirbti lauke ar ilgą laiką sėdėti). Ilgalaikius sutrikimus kaip darbo pobūdį ribojančią priežastį nurodė 29 procentai užimtųjų, 45,6 procento bedarbių ir 60,6 procento neaktyvių gyventojų, turinčių ilgalaikių sutrikimų.

 

Tyrimo duomenimis, ilgalaikiai sutrikimai riboja (ribotų) atvykimą į darbą ir grįžimą iš jo tik 2,1 procento užimtųjų ir 2,6 procento bedarbių. Tačiau nemaža dalis (27,4 proc.) neaktyvių gyventojų nurodė šią priežastį kaip ribojančią jų dalyvavimą darbo rinkoje.

Straipsnio puslapiai:

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas