Kiek Europa turi skolų ir turto?

(Puslapis 1 iš 4)


AFP/SCANPIX nuotr.

Rūta Levickaitė / Balsas.lt

2011-12-05 14:54

Euras netrukus švęs dešimtmetį, tačiau jubiliejaus išvakarės – nelinksmos.

Vadovai nori gelbėti, visuomenė  –  atsisakyti

2002 metai – data, kai euras tapo kūnu, t.y. į apyvartą buvo išleisti euro banknotai ir monetos. Šia valiuta iš pradžių dalijosi 12 valstybių, kiek vėliau į bendrą „pinigų sąjungą“ buvo priimtos dar penkios šalys.

2012 metais sukaks lygiai 10 metų, kai buvo išleista pirmoji euro moneta. Ar euras sulauks savo jubiliejaus? Visas pasaulis kalba, kad euro zonos pamatai braška, ir pačiai Europos Sąjungai (ES) gresia iširimas. Nors Europos lyderiai dievagojasi eisiantys iki galo ir padarysiantys viską, kad euras išliktų, visuomenės pasitikėjimas šia valiuta sparčiai mažėja.

„Šiuo metu bendra valiuta patiria didžiausią krizę per savo egzistavimo istoriją“, – Didžiojo dvidešimtuko (G20) susitikime Kanuose yra sakęs Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy.

N. Sarkozy neslėpė, kad euro žlugimas „susprogdintų“ visą Europos Sąjungą, todėl būtina jį gelbėti bet kokiomis priemonėmis. Vokietijos kanclerė Angela Merkel spaudai yra pasisakiusi dar griežčiau, kad, žlugus eurui, taika gali nebebūti savaime suprantamu dalyku.

Savo ruožtu kitos šalys nebėra tokios tikros, ar tebenori būti tiek euro zonos, tiek ir ES narėmis. Pavyzdžiui, Didžioji Britanija rimtai svarsto apie galimybę rengti referendumą ir leisti tautai nuspręsti, ar ji nori būti ES dalimi. Apklausos rodo, kad dauguma britų rinktųsi išstojimo iš ES kelią. Kritiškai apie euro valiutą kalba ir olandai. Naujausių visuomenės apklausų duomenimis, daugiau kaip pusė (58 proc.) olandų norėtų susigrąžinti savo senąją valiutą guldeną. Kas trečias vokietis (34 proc.) taip pat pasisako norintys atgauti Vokietijos markę.

 

Klydo iš pat pradžių

Politologo, Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojo Lauryno Kaščiūno teigimu, euro krizės problemos buvo tarsi užprogramuotos neteisingame pačios pinigų sąjungos konstravime. Buvo sukurta pinigų sąjunga prieš tai nesukūrus ekonominės sąjungos.

„Ekonominė sąjunga reikštų, kad ES šalys suvienodina savo tiesioginių mokesčių sistemas, kalba apie bendrą socialinę politiką, daug didesnį ES biudžetą. Iš principo tai reikštų, kad ES narių ekonominės politikos supanašėja ir tik tada kaip kepurė uždedamas bendras pinigas. O buvo pasielgta kitaip. Uždėta bendra piniginės sąjungos kepurė, tikintis, kad ji privers šalis labiau ekonomiškai harmonizuotis. Bandyta eiti visai kitu keliu ir kaip mes dabar matome šis bandymas susiduria su rimtomis problemomis“, – savo versiją, kodėl euro zona patiria krizę, aiškino politologas.

Straipsnio puslapiai:

- Rūta Levickaitė

Close

Analitikų verdiktas: Lietuvos ekonomika augs lėčiausiai Baltijos šalyse

 Euro zonos ekonomika pirmą pusmetį augo lėčiau, negu buvo tikėtasi, todėl šių metų prognozuojama 2,1 proc. ūkio plėtra jau neprilygs praėjusių metų augimo tempui. O štai Baltijos šalių plėtra po puikių praėjusių metų ...

Vienas didžiausių bankų pasaulyje perspėjo: pasekmes pajaus visi

 Vienas didžiausių bankų pasaulyje pareiškė, kad Žemės gyventojai baigia išnaudoti visus resursus ir perspėja: nei šalių valdžios, nei didžiosios bendrovės nėra pasiruošusios klimato kaitai. Pasirodo, pasaulis ...

Įvardijo miestus, kur mažiausiai dirbama, bet uždirbama daugiausiai

Visi svajoja, kuo mažiau laiko praleisti darbe, tačiau uždirbti nemenkas sumas. Naujas tyrimas atskleidė, kokia mieste dirbant tai padaryti lengviausia. Įvertinta ir Vilniaus pozicija. Kaip rašo „Expert Market“, tyrime remtasi ...

„Lidl“ Nyderlanduose palaipsniui atsisako prekybos cigaretėmis

Vokiečių prekybos tinklas „Lidl“, užpernai atėjęs ir į Lietuvos rinką, Nyderlanduose pradeda palaipsniui atsisakyti cigarečių dėl sumažėjusio poreikio. Gyventojų įpročius paveikė aktyvūs valdžios veiksmai kovoje su rūkymu. Leidinio ...

Europos Komisija reaguoja į JAV nustatytus plieno ir aliuminio importo apribojimus

JAV paskelbus, kad nuo 2018 m. birželio 1 d. taikys papildomus importo muitus iš ES į Jungtines Valstijas eksportuojamam plienui ir aliuminiui, atitinkamai 25 proc. ir 10 proc., Europos Komisijos Pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris sakė: ...

Į euro zoną šliejasi „skurdžiosios šalys“: ar sugriautų visą sistemą?

Trimis skurdžiausiomis Europos Sąjungos šalimis įvardijamos Bulgarija, Kroatija ir Rumunija siekia būti ne tik ES dalimi, bet ir euro zonos. Analitikų teigimu, jų dar laukia ilgas kelias, tačiau būtent skausmingos reformos gali lemti, kad į ...

Priminimas emigrantams: paskubėkite pildyti mokesčių deklaracijas

Vykstant deklaracijų pildymo bumui Lietuvoje, emigrantai turėtų neužmiršti, kad užsienyje mokestiniai metai taip pat įsibėgėję. Tai reiškia, kad svetur uždarbiavę tautiečiai turi pateikti deklaracijas užsienio mokesčių institucijoms, ...

Atsiveria galimybės lanksčiau nustatyti naujus PVM tarifus

 Šiandien Europos Komisija pateikė siūlymus dėl taisyklių, kuriomis siekiama leisti valstybėms narėms lanksčiau nustatyti PVM tarifus ir sukurti geresnę mokestinę aplinką. Teikiami siūlymai yra paskutiniai vykdomos PVM taisyklių ...

Lietuvių pamėgtoje atostogų šalyje norima atsisakyti „viskas įskaičiuota“ pasiūlymų

 Nemažai keliaujančiųjų į Turkiją renkasi „viskas įskaičiuota“ pasiūlymus, tačiau Turkijoje piktinamasi, kad dėl to turistai nepietauja mieste, mažiau keliauja. Dėl to siūloma panaikinti programą „viskas ...

„Ryanair“ meta visus kozirius: rado naują būdą spręsti skrydžių atšaukimo problemą

Pigių skrydžių bendrovės „Ryanair“ sprendimas atšaukti dešimtis tūkstančių skrydžių sugriovė 750 tūkstančių žmonių planus keliauti. Dabar kompanija bando atsitiesti ir tam ieško kuo įvairiausių sprendimų. Pastarasis buvo itin netikėtas, rašo independent.co.uk.

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas