Kiek nacionalizmo reikia Lietuvai? (1)

 Tiesą pasakius, šiame portale analitikai nedažnai atidžiau pažvelgia į Lietuvą, jos problemas ir reiškinius, o daugiau vertina geopolitinius, regioninius ar globalinius poslinkius. Tačiau šį kartą mūsų dėmesį atkreipė iš anksto sumanyta ir daugialypė Kovo 11-osios akcija Vilniaus gatvėse. Būtent – akcija, nes į šventę tos margaspalvės eisenos nė kiek nebuvo panašios, o jau tuo labiau – į tegul ir pompastiškas, dažnai prievartines, bet kupinas minios gaudesio sovietines eisenas. Dar įdomiau, kaip tą akciją apibūdino žiniasklaida, kaip parodė televizija ir kaip vertina apžvalgininkai, neišskiriant nė užsienio.

Muzikos kritikas ir kultūros apžvalgininkas Tomas Bakučionis „Bernardinuose“ išspausdintame savo straipsnyje „Ar mums trūksta sveiko nacionalizmo?“ bene vienintelis blaiviai įvertino trejopą šios akcijos pobūdį: valdžios oficiozinį Nepriklausomybės atkūrimo paminėjimą, Lietuvos tautinio jaunimo sąjungos bei Lietuvių tautinio centro surengtas eitynes ir Žmogaus teisių stebėjimo instituto bei Lygių galimybių plėtros centro suorganizuotą bravūrišką eiseną „Švęskime laisvę“.

Jose būta įvairių šūkių, kartais ir provokacinių, rėžiančių ausį, kaip, pavyzdžiui, tautinio jaunimo renginys „Lietuva – lietuviams, lietuviai – Lietuvai“. O Seime skambėjo priekaištai valstybės institucijoms, nerimas dėl visuomenės degradacijos, perspėjimai dėl nepriklausomybės erozijos, bet apskritai, kaip tvirtina T. Bakučionis, mes turime skirti, kas yra plikas įžeidžiantis nacionalizmas, o kas – tautinio išlikimo skatinimas.

Tačiau dažnai Lietuvos TV kanalai, ieškoję šioje akcijoje sensacingo grūdo, iškapsto nebent žiupsnelį pelų. Ypač įnirtingai sąmokslo teorijų ir negatyvių spalvų šiame renginyje ieškojo TV3 žurnalistai, apgailestavę, kad mažų miestelių ir kaimų žmonės, užuot patraukę į šventinius mitingus, ramiai žiūrėjo televiziją... Jie mėgino šūkį „Lietuva – lietuviams“ pakeisti nacių laikų šūkiu „Juden raus“, kad tik žiūrovą patrauktų dirbtinis išradingumas.

Apie tai, ko nebuvo...

Ir patraukė. Tiesa, ne eilinio Lietuvos piliečio, kuris žino tokių renginių vertę ir jeigu ne pats dalyvauja šventinėse eisenose bei paminėjimuose, tai visa širdimi yra tose margaspalvėse miniose.

Antai kai kurie Rusijos portalai su pasimėgavimu citavo kandžius ir dviprasmiškus Lietuvos politikų, apžvalgininkų, vertintojų pasisakymus apie Vilniuje nuošusias eisenas, ypač jaunimo, mėgino jas priešpriešinti ir suteikti joms nacionalizmo arba „gėjiškumo“ atspalvių.

„Vakar „Juden raus“, šiandien – „Lietuva – lietuviams“: neonaciai vis dėlto pradėjo savo patriotinį žygį Vilniuje“ – štai tokia išradinga antrašte viename Rusijos tinklapyje apibūdinama Kovo 11-osios šventė Lietuvos sostinėje. Skatome toliau: „Iškart trys eisenos ir mitingai Nepriklausomybės dienos proga vyko Vilniaus centre: patriotų kartu su neonaciais, antifašistų ir kairiosios A. Paleckio partijos šalininkų bei vadinamojo tolerantiško jaunimo, kuris Lietuvoje garsėja kaip ginantis netradicinės orientacijos asmenų teises.“ Anot portalo, iš anksto buvo manoma, kad gatvėse susipeš antifašistai ir fašistai, o paskui eis mušti „žydrųjų“.

• >
• 1
• 2
• 3
• >