Kiek verta viena lietuvio išdirbta valanda?

(Puslapis 1 iš 3)


Dmitrijaus Radlinsko (Fotodiena) nuotr. Darbuotojai

Viktorija Chockevičiūtė

2017-08-01 17:21

Jau ne kartą buvo skambinama varpais, kad lietuvių atlyginimai auga, o produktyvumas ne. Tačiau kokią iš ties vertę lietuvis sukuria per vieną valandą ir kaip tai atrodo kitų šalių kontekste? Atsakymą pateikia analitikai iš Londono.

Expert Market ištyrė daugiau nei 35 šalių produktyvumą. Analitikai bendrojo vidaus produkto (BVP) dydį padalino iš vidutiniškai išdirbtų valandų skaičiaus, taip nustatydami, kokia vertė šalyje sukuriama per vieną valandą. Lietuva pagal šiuos skaičiavimus 2017 metais atsidūrė 29 – oje vietoje, tai yra 3 pozicijomis žemiau nei prieš metus. Pagal išdirbtų valandų skaičių lietuviai lenkia pirmoje vietoje atsidūrusį Liuksemburgą, tačiau sukurta verte ne. Lietuvoje žmogaus produktyvumas per vieną valandą įvertintas 6,88 Eur, tuo tarpu Liuksemburge – 57,89 Eur.

Daugiau duomenų matysite paspaudę ČIA. 

Produktyvumui įtaką daro aukštosios technologijos

„Danske bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas aiškina, kad produktyvumas nepriklauso vien nuo pačių darbuotojų našumo. Taip, svarbu turimi įgūdžiai, bet svarbu ir kaip organizuojamas darbas bei, kokiais įrenginiais dirbame.

„Tos įmonės, kurios naudoja pažangiausias technologijas, robotus, dirbtinį intelektą – daug našesnės, joms mažiau darbuotojų reikia, tas mažesnis skaičius sukuria didesnę pridėtinę vertę tam vienam darbuotojui.

Kita vertus, labai svarbi ekonomikos struktūra. Jei daug aukštųjų technologijų, tai jose sukuriama pridėtinė vertė yra daug didesnė nei darbo jėgai imliose šakose. Deja, bet pagal aukštųjų technologijų dalį ekonomikoje esame visiškai ES uodegoje ir čia pirmauja tos šalys, kurios pirmauja ir pagal aukštųjų technologijų dalį – Liuksemburgas, Šveicarija. Tiek kalbama ir apie gamybą, tiek ir apie paslaugas. Yra aukštesniųjų technologijų paslaugų – IT, finansų sektorius“, – teigia ekonomistas.

Dėl tokio bendro produktyvumo vertinimo negalima atskirai spręsti kiekvienos specialybės našumo. Dažniausiai statistikoje ir atsispindi pramonės indėlis – ar naudojamos naujausios technologijos padedančios sukurti daugiau prekių per mažesnį laiką. Dėl to R. Grajauskas sako, kad reikėtų dar įvertinti kainų skirtumą. Tačiau tai labai pakilti į viršų nepadėtų.

„Kai kalbame apie prekes lengva pamatuoti, nes jų kainos bent ES yra labai panašios, jas lengva pervežti. O paslaugų kainos gana stipriai skiriasi. Jei kirpėjas Lietuvoje vidutiniškai kerpa už 10 eurų, o kirpėjas Norvegijoje už 30 eurų, tai atrodytų, kad jis sukūrė daugiau pridėtinės vertės ir jo našumas daug didesnis, bet realiai tai ta pati kirpimo paslauga. Dėl to šioje vietoje reikia įvertinti tą kainų skirtumą.

Straipsnio puslapiai:

- Viktorija Chockevičiūtė

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas