Kiekvienas lietuvis už Graikijos pasivažinėjimą „zuikiu“ sumokės tūkstančius eurų

(Puslapis 1 iš 3)


AFP/SCANPIX nuotr.

Karolis Birgilas / Ekonomika.lt

2015-07-16 18:11

Europa lengviau atsipūtė, išsprendusi Graikijos nemokumo problemą. Vis dėlto ne visos šalys vienabalsiai pritaria tokiam žingsniui. Vis garsiau kalbama, kad Graikija net neturėjo atsidurti euro zonoje, o trečiasis gelbėjimo paketas ne tik palies milijonus euro zonos gyventojų, bet tik atidės problemą tolesniam laikui.

„Dirbau Europos Parlamente prieš penkiolika metų. Buvau ten, kai jie nusprendė, kad Graikija būtų priimta į Eurozoną. Tada kiekvienas europarlamentaras žinojo, kad duomenys, kuriuos Graikija pateikė euro zonai buvo suklastoti. Tačiau Komisijai tai nebuvo svarbu, nes tai buvo politinis sprendimas. Tai buvo padaryta dėl didesnės euro zonos integracijos“, - apie priešistorę kalba Vadybos ir ekonomikos universiteto ISM tarptautinės ekonomikos dėstytojas Maikas Huettingeris.

Pasak jo, dabar matyti, kad tai buvo bloga idėja ir šis modelis neveikia.

„Dabar visi žinome, kad Graikija neturėjo būti eurozonoje. Bet ką galime padaryti? Yra trys būdai. Pirma idėja, pasiūlos - šalis turi reformuotis, tada ateis verslas, žmonės susiras darbą, kai žmonės susiras darbą, tuomet viskas susitvarkys. Antra teorija - paklausos - sako, kad Graikijai turime duoti dar daugiau pinigų ir jie galės susimokėti mokesčius ir tuomet viskas susitvarkys. Trečioji - ar euras priklausys Graikijai. Visi teisūs ir niekas neteisus. Visada priklauso, ką tu nori daryti Graikijai, ES, eurui, šalims, kurios šiuo metu neturi tokių problemų kaip Lietuva ir Vokietija, ar kai kuriomis pietinėmis valstybėmis, kurios turi panašių problemų, kaip Graikija“, - svarsto M. Huettingeris.

Trūksta diskusijos

Neabejotinai ekonominis bendradarbiavimas buvo ir yra esminis ES plėtros ir tvermės ramstis. Vis dėlto demokratija taip pat laikoma fundamentalia vertybe, tačiau pas EP nario Antano Guogos, Graikijos gelbėjimo klausimu būten to ir pasigendama.

„Esame verti atviros diskusijos ir racionalių išvadų, kaip sprendimas prisidėti prie ES ruošiamos milijardinės injekcijos Graikijai paveiks Lietuvos piliečių gyvenimą. Praėjusį penktadienį Seimo Europos reikalų ir Užsienio reikalų komitetai už uždarų durų pritarė tolimesniam Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigų siuntimui neefektyviai Graikijos vyriausybei. Tuo metu latviai, vokiečiai, dar bent pusė Eurozonos narių kompromisą dėl Graikijos tvirtins nacionaliniuose parlamentuose. Šiose šalyse parlamentai taip pat atostogauja, tačiau rinksis į neeilines sesijas spręsti dėl valstybės indėlio į vienos didžiausių krizinių situacijų euro zonoje sprendimą“, - trečiadienį vykusioje diskusijoje apie Graikijos skolos finansavimą klabėjo A. Guoga.

Jis pabrėžia, kad Graikijos gelbėjimo plane dalyvauti atsisakė Danija ir Didžioji Britanija.

„Mes nenorime pripažinti, kad graikai turi savo kultūrą, kitokį mąstymą ir jie nesikeis. Bijau, kad šiaurės Europos šalių kultūroms suprantamos reformos nebus įgyvendintos pietų kultūros šalyje. Arba reikės nurašyti skolą. Arba išeiti iš eurozonos ir prisiimti nuostolius tiems, kurie skolino“ – prognozuoja politikas.

Straipsnio puslapiai:

- Karolis Birgilas

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas