Kiekvienoje juodojoje skylėje – atskira Visata?

(Puslapis 1 iš 3)


AFP/SCANPIX nuotr.

Mokslas verslui ir visuomenei

2012-06-06 20:00

 Mūsų Visata gali egzistuoti juodosios skylės viduje. Tai gali skambėti keistai, bet ji iš tikrųjų tokia teorija gali pateikti paaiškinimus, kaip prasidėjo Visata, ir kodėl ji yra būtent tokia, kokią mes ją matome.

Didžiojo sprogimo teorija teigia, kad Visata prasidėjo iš be galo mažo, tačiau begalinio tankio ir temperatūros taško, dar vadinamo singuliarumu, kuris plėsdamasis ir suformavo mūsų Visatą. Ši teorija paaiškina, kaip nedidelės tankio fliuktuacijos virto galaktikomis ir jų klasteriais, ir iš esmės duoda daugelį atsakymų į klausimus kaip vyko Visatos evoliucija, pradedant Didžiuoju sprogimu.

Tačiau ji palieka ir daug neatsakytų klausimų, pavyzdžiui, kas nulėmė patį Didįjį sprogimą, kokia yra paslaptingos tamsiosios energijos, kuri, kaip teigia mokslininkai, lemia tai, kad Visata plečiasi vis greičiau, kilmė.

O teorija, kad mūsų Visata slepiasi juodojoje skylėje, duoda atsakymus į šiuos klausimus, ir svarbiausia, panaikina singuliarumo, keistos būsenos, kuomet tarsi iš taško atsiranda viskas, ir kurios iki šiol niekas nesugebėjo aprašyti formulėmis, poreikį.

Teorija, teigianti kad visatos gali gimti juodosiose skylėse, remiasi dviem kitomis svarbiomis teorijomis. Viena jų - bendroji reliatyvumo, arba bendroji gravitacijos teorija, paaiškinanti Visatą makroskopiniu masteliu. Sukurta Einšteino, ji sujungė fizinę erdvę su laiku, įvesdama erdvėlaikį, kurį iškreipia masyvūs objektai. Pagal šią teoriją kiekvienas įvykis Visatoje įvyksta tam tikrame erdvėlaikio taške.

Antroji teorija yra kvantinė mechanika, kuri apibūdina materiją nanomasteliu, mažiausių medžiagos sudėtinių dalių - atomų - lygmeniu. Tačiau kvantinė mechanika ir bendroji reliatyvumo yra dvi atskiros teorijos. Fizikai ir matematikai jau seniai siekia jas sujungti į vieną, kvantinės gravitacijos, teoriją, tikėdamiesi, kad ji leis tinkamai apibūdinti ir suprasti visus reiškinius, įskaitant ir medžiagos elgesį juodosiose skylėse.

1960 metais buvo sukurta bendrosios reliatyvumo teorijos adaptacija, pavadinta Einšteino-Cartano-Sciamos-Kiblo (Einstein-Cartan-Sciama-Kibble) gravitacijos teorija, kurioje buvo įvestas kvantinės mechanikos elementas - sukinys. Kvantinė mechanika teigia, kad tokios dalelės kaip atomai ar elektronai turi svarbią savybę - sukinį, ir gali suktis panašiai kaip čiuožėjas ant ledo.

Pagal teoriją, kad visatos gali gimti juodosiose skylėje, sukinys gali daryti įtaką ir makroskopinėms erdvėlaikio charakteristikoms: gimstant visatai, besisukančios kvantinės dalelės sąveikauja su erdvėlaikiu ir suteikia jai dalį savo sukinio. Mokslininkai siūlo tokią analogiją: įsivaizduokite, kad erdvėlaikis yra ne kaip trimatis paviršius, bet kaip lankstus vienmatis strypas. Jo lenkimas atitiks erdvėlaikio iškreipimą, o sukimas - erdvėlaikio sukinį. Jeigu strypas yra labai plonas, galima matyti, ar jis yra išlenktas, tačiau pamatyti, ar jis susuktas - labai sunku, todėl ir mes išsiplėtusioje visatoje nesugebame to pamatyti.

Straipsnio puslapiai:

Mokslas verslui ir visuomenei

Close

Telefonų istorija: 7 telefonai, kurie paliko didžiausią pėdsaką

1983 m. metais pasirodė pirmas mobilusis telefonas. Šiandien, praėjus 35-iems metams po jo atsiradimo, šis įrenginys gerokai pasikeitė. Dabar jį vadiname išmaniuoju telefonu, kartais jis vargiai telpa mūsų kelnių ...

Į Lietuvos kelius grįžta „Google Street View“ automobiliai

 Šią vasarą Lietuvos keliuose vėl pasirodys „Google Street View“ automobiliai. Jų tikslas – atnaujinti šalies duomenis platformoje „Google Maps“. Šįkart bus koncentruojamasi į tarpmiestinių ...

Žingsniu arčiau Nobelio: profesorius V. Šikšnys įvertintas elitine 1 mln. dolerių vertės Kavli premija

Vilniaus universiteto (VU) profesorius Virginijus Šikšnys už CRISPR-Cas9, arba vadinamųjų „genų žirklių“, atradimą apdovanotas kas dvejus metus teikiama elitine Kavli premija, kurios vertė siekia 1 milijoną JAV ...

Atšilus orams: 3 patarimai, kaip apsaugoti telefoną

Meteorologai džiugina itin vasariško savaitgalio prognozėmis, todėl daugelis mintyse jau planuoja išvykas į gamtą. Šiluma, vandens telkiniai, smėlis – neatsiejami tokio laisvalaikio atributai, bet taip pat ir grėsmės ...

Atraskite Lietuvą: 5 išmanūs būdai padės suplanuoti tobulą kelionę

Pastaraisiais metais Lietuvą vis dažniau atranda ne vien svečiai iš užsienio, bet ir patys lietuviai. Ir tai tikrai nestebina: šalies miestai nuolat atsinaujina bei pasiūlo įdomių atrakcijų, šalia miškų bei ežerų dygsta ...

5 geriausi telefonai, kuriuos galite įsigyti tiesiog dabar

Atėjus laikui įsigyti naują išmanųjį, tenka spręsti nemažai klausimų: kurio gamintojo, kurios serijos bei modelio, dydžio ir net spalvos įrenginį rinktis, o gal, apskritai, dar palaukti geresnio? Jei laukti nesinori, „Tele2“ ...

Išmanus kelionių planavimas: 4 programėlės, padėsiančios sutaupyti

Atėjus šiltajam sezonui, daugelis mintyse vis dažniau kuria būsimų atostogų planus. Tačiau planuoti kryptis ir įspūdžius yra daug smagiau nei išlaidas, todėl technologijų lyderė „Tele2“ siūlo į pagalbą pasitelkti ...

Atlikite testą: ar žinote, koks turi būti slaptažodis?

Jei manėte, kad jūsų „Slaptazodis123“ yra saugus, turime jus nuliūdinti: taip nėra. Programišiai nuolat naudoja šimtų milijonų vartotojų prisijungimo duomenis tobulinant slaptažodžių spėjimo technikas, kuriant programinę ...

Trys fotografavimo telefonu klaidos, skiriančios mėgėją nuo profesionalo

Kiekviena įamžinta akimirka, jei ji pateikta tinkamai, gali būti išskirtinė. Deja, kartais plika akimi matomas vaizdas stipriai pranoksta tą, kurį išvystame telefono ekrane. Nuotraukos būna „išsiliejusios“, spalvų ...

Ką daryti, kad telefone niekada netrūktų vietos?

Keliaujate ir fiksuojate vaizdus mobiliuoju telefonu, tačiau staiga iššoka įspėjimas, kad atmintis visiškai pilna? Ką daryti, kad netektų kaskart spręsti, kokį failą ar programėlę paaukoti šį kartą, pataria ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas