Kieno rankose Europos ateitis?

(Puslapis 1 iš 3)


AFP/SCANPIX nuotr.

Jeanas-Claude Trichet / Project-syndicate.org

2011-12-28 14:53

 Kuomet žmonės bando įvardyti svarbiausią Europos integracijos procesų pateisinimą, jie visuomet linksta prisiminti praeitį ir pabrėžia, kad europietiškoji integracija užkirto kelią galimiems žemyno konfliktams ir karams. Europietiškoji integracija, iš tiesų, užtikrino vieną ilgiausių ir patvariausių Europos taikos bei klestėjimo laikotarpių per visą Senojo žemyno istoriją.

Kita vertus, toks požiūrio kampas, nors iš esmės ir teisingas, bet yra apimantis ne viską. Juk ir dabar yra ne mažiau priežasčių, dėl kurių reikėtų dėti kuo didesnes pastangas gilesnei Europos integracijai, nei jų buvo 1945 metais. Prieš šešiasdešimt penkerius metus globalaus BVP pasiskirstymas buvo toks, kad tuometinė Europa realiai teturėjo vienintelį aiškiai funkcionuojantį vieningos rinkos pavyzdį ir konkurentą – JAV. Bet dabar Europa veikia naujoje tarptautinėje ekonominėje sistemoje, transformuotoje globalizacijos procesų ir padedančioje iškilti stiprioms Azijos ir Lotynų Amerikos ekonomikoms.

Dabartiniame pasaulyje masto ekonomija ir inovacijų tinklai reiškia daugiau nei bet kada anksčiau. Prognozuojama, kad iki 2016 metų – taigi jau labai greitai – euro zonos perkamosios galios pariteto BVP bus žemesnis nei Kinijos. Kartu skaičiuojama Kinijos ir Indijos ekonomikų apimtis euro zonos ekonomikos dydį turėtų lenkti du kartus. Žvelgiant į dar tolimesnę ateitį, santykinis G-7 valstybių BVP dydis turėtų ženkliai sumažėti dėl naujų sparčiai augančių pasaulio ekonomikų.

Taigi, Europa yra priversta atsižvelgti į kintančią geopolitinę padėtį, kurią iš naujo apibrėžia sparčiai augančios pasaulio ekonomikos. Ir tokioje kintančių tarptautinių santykių konsteliacijoje Europos integracija – tiek ekonominė, tiek politinė – tampa neišvengiamu Senojo žemyno tikslu. Be abejo, jei Europa vis dar nori išlaikyti savo įtaką ir gerovę.

Kaip ir visuomenėje sąveikaujantys individai, taip ir euro zonos valstybės yra tarpusavyje priklausomos. Jos gali paveikti viena kitą tiek teigiamai, tiek neigiamai. Geras valdymas reikalauja, kad tiek paskiros valstybės narės, tiek pačios Europos Sąjungos institucijos tinkamai vykdytų savo įsipareigojimus.

Pirma ir visų svarbiausia, kiekviena euro zonos valstybė privalo susitvarkyti savo viduje. Tai reiškia tokią ekonominę politiką, kuri valstybių vyriausybių yra vykdoma itin atsakingai. Tai reiškia griežtą abipusę tokios politikos priežiūrą, vykdomą Europos Komisijos ir pačių valstybių narių. Tokia kontrolė turi apimti ne vien fiskalinę politiką, bet ir visus kitus bendrą ekonominę būklę sąlygojančius veiksnius.

Bet ką daryti, jei valstybės narės vis vien nesugeba įvykdyti savo įsipareigojimų? Požiūris, jog rinkų pasitikėjimą praradusios valstybės vis vien turi gauti progą pasitaisyti, yra teisingas. Aiškiais įsipareigojimais apibrėžtas paramos suteikimas šiuo atveju reikštų galimybę valstybėms pasitaisyti pačioms ir taip palaipsniui atkurti savo stabilumą.

Straipsnio puslapiai:

- Jeanas-Claude Trichet

Project-syndicate.org

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas