Kinai turi tikslą – būti panašiais į lietuvius


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Žinių radijas

2013-11-21 18:00

Daug kalbama apie tai, kad Kinijoje verslumo lygis yra labai aukštas, o jų įmonių investicijos Europoje žymiai didėja. Nors Lietuva yra maža, kinų investuotojai čia mato gerą galimybę įžengti į Europos Sąjungos rinką. Tačiau ar mes, lietuviai, sugebame užmegzti tiesioginius santykius su Kinijos verslu ir ko reikia, kad dar plačiau atsivertų vartai verslo plėtrai, investavimui ar įmonių įsigijimui užsienyje.

Prieš savaitę Kinijoje viešėjęs Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas patikino, kad ši šalis sparčiai europėja, kopijuoja viską, kas yra europietiška.

„Ir kopijuoja visus tuos europietiškus modelius. Juokingai atrodo, kada kinas nusidažo šviesiai plaukus, kitas dalykas – nauja generacija jau vaikšto su didelėmis akimis. Jie darosi plastines operacijas, nes nori būti panašūs į europiečius. Štai čia yra mūsų sėkmės tam tikras garantas. Jie nori ne vien tik elgsena, išvaizda būti panašūs, bet ir vartojimo prasme“, - užtikrino Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius.

Pašnekovo teigimu, Kinijoje yra vertinami prekiniai ženklai: ten viskas arba labai pigu, arba labai brangu. D. Arlauskas pasakojo, kad vidutinei klasei ten nelabai yra iš ko rinktis, tad ji labiau orientuota į Europą.

„Ten labai daug turtingų žmonių, tad jie nori kokybiškų, ne kiniškų prekių“, - tvirtino D. Arlauskas.

Pavieniams verslininkams, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinio direktoriaus teigimu, Kinijoje „prasisukti“ yra be galo sunku. Jis patikino, kad lietuviams trūksta bendruomeniškumo jausmo, kuris puikiai yra jaučiamas kinų verslininkų tarpe.

„Jie išmoko eiti į Europą ne po vieną, bet grupėmis. (...) Maža Lietuva, su mažais resursais turi išmokti eiti į Kinijos rinką. Kai kas sako „Oi kaip toli ta Kinija, tie atstumai“, bet tai palaukit, pas mus parduotuvės yra užpildytos korėjietiškomis, amerikietiškomis ar japoniškomis prekėmis“, - laidoje „Atviras pokalbis“ teigė D. Arlauskas.

Jo nuomone, valstybės institucijos turėtų padėti kooperuotis Lietuvos verslui.

„Kinijoje yra nedideli miesteliai, jie sugeba susikooperuoti ir gaminti tą patį produktą, sukurdami masto ekonomiką ir savo prekes labai sėkmingai parduoda Rusijoje. Aš buvau Rusijoje, mačiau visą tai, kalbėjau su jais“, - patirtimi dalijosi verslininkas.

Lietuviai bijo dalintis savo patirtimi, nori verslą daryti pavieniui. D. Arlausko nuomone, tokį mentalitetą būtina keisti. To yra tikimasis iš „Verslios Lietuvos“, kuri turėtų parodyti teisingą kelią šalies verslininkams ir padėti sėkmingai žengti į Kinijos rinką.

„Jie nori būti tokie kaip ir mes“, - kinų siekiamybę dar kartą užtikrino pašnekovas.

 

Close

Analitikų verdiktas: Lietuvos ekonomika augs lėčiausiai Baltijos šalyse

 Euro zonos ekonomika pirmą pusmetį augo lėčiau, negu buvo tikėtasi, todėl šių metų prognozuojama 2,1 proc. ūkio plėtra jau neprilygs praėjusių metų augimo tempui. O štai Baltijos šalių plėtra po puikių praėjusių metų ...

Vienas didžiausių bankų pasaulyje perspėjo: pasekmes pajaus visi

 Vienas didžiausių bankų pasaulyje pareiškė, kad Žemės gyventojai baigia išnaudoti visus resursus ir perspėja: nei šalių valdžios, nei didžiosios bendrovės nėra pasiruošusios klimato kaitai. Pasirodo, pasaulis ...

Įvardijo miestus, kur mažiausiai dirbama, bet uždirbama daugiausiai

Visi svajoja, kuo mažiau laiko praleisti darbe, tačiau uždirbti nemenkas sumas. Naujas tyrimas atskleidė, kokia mieste dirbant tai padaryti lengviausia. Įvertinta ir Vilniaus pozicija. Kaip rašo „Expert Market“, tyrime remtasi ...

„Lidl“ Nyderlanduose palaipsniui atsisako prekybos cigaretėmis

Vokiečių prekybos tinklas „Lidl“, užpernai atėjęs ir į Lietuvos rinką, Nyderlanduose pradeda palaipsniui atsisakyti cigarečių dėl sumažėjusio poreikio. Gyventojų įpročius paveikė aktyvūs valdžios veiksmai kovoje su rūkymu. Leidinio ...

Europos Komisija reaguoja į JAV nustatytus plieno ir aliuminio importo apribojimus

JAV paskelbus, kad nuo 2018 m. birželio 1 d. taikys papildomus importo muitus iš ES į Jungtines Valstijas eksportuojamam plienui ir aliuminiui, atitinkamai 25 proc. ir 10 proc., Europos Komisijos Pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris sakė: ...

Į euro zoną šliejasi „skurdžiosios šalys“: ar sugriautų visą sistemą?

Trimis skurdžiausiomis Europos Sąjungos šalimis įvardijamos Bulgarija, Kroatija ir Rumunija siekia būti ne tik ES dalimi, bet ir euro zonos. Analitikų teigimu, jų dar laukia ilgas kelias, tačiau būtent skausmingos reformos gali lemti, kad į ...

Priminimas emigrantams: paskubėkite pildyti mokesčių deklaracijas

Vykstant deklaracijų pildymo bumui Lietuvoje, emigrantai turėtų neužmiršti, kad užsienyje mokestiniai metai taip pat įsibėgėję. Tai reiškia, kad svetur uždarbiavę tautiečiai turi pateikti deklaracijas užsienio mokesčių institucijoms, ...

Atsiveria galimybės lanksčiau nustatyti naujus PVM tarifus

 Šiandien Europos Komisija pateikė siūlymus dėl taisyklių, kuriomis siekiama leisti valstybėms narėms lanksčiau nustatyti PVM tarifus ir sukurti geresnę mokestinę aplinką. Teikiami siūlymai yra paskutiniai vykdomos PVM taisyklių ...

Lietuvių pamėgtoje atostogų šalyje norima atsisakyti „viskas įskaičiuota“ pasiūlymų

 Nemažai keliaujančiųjų į Turkiją renkasi „viskas įskaičiuota“ pasiūlymus, tačiau Turkijoje piktinamasi, kad dėl to turistai nepietauja mieste, mažiau keliauja. Dėl to siūloma panaikinti programą „viskas ...

„Ryanair“ meta visus kozirius: rado naują būdą spręsti skrydžių atšaukimo problemą

Pigių skrydžių bendrovės „Ryanair“ sprendimas atšaukti dešimtis tūkstančių skrydžių sugriovė 750 tūkstančių žmonių planus keliauti. Dabar kompanija bando atsitiesti ir tam ieško kuo įvairiausių sprendimų. Pastarasis buvo itin netikėtas, rašo independent.co.uk.

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas