Kinijos ekonomika diriguoja metalų kainoms

(Puslapis 1 iš 2)


AFP/SCANPIX nuotr.

Donatas Šetikas / Ekonomika.lt

2012-04-24 11:33

Sulėtėjęs Kinijos ekonomikos augimas patraukė rinkų dėmesį – bendrojo vidaus produkto (BVP) prieaugis paskutinį 2011 m. ketvirtį sumažėjo nuo 8,9 proc. iki 8,1 proc. Kita vertus, kovo mėnesio duomenys ypač gamybos sektoriuje rodo geresnius rezultatus negu tikėtasi. Tai ženklas, kad Kinijos ekonomika per pirmąjį 2012 m. ketvirtį stabilizavosi. Svarbu, kad Kinijoje pradėjo gerėti ateities tendencijas prognozuojantys ekonomikos rodikliai, todėl galima tikėtis, jog BVP augimas artimiausiu metu spartės. „Danske“ bankas prognozuoja, kad 2012 m. II pusmetį Kinijos augimas įsibėgės ir pasieks 8,7 proc.

Investuotojai, suvokdami pramoninių metalų kainų priklausomybę nuo Kinijos, įdėmiai stebi šios šalies ūkio raidą ir bando nuspėti perspektyvas. Nors Kinijos augimas šiek tiek sulėtėjo, tačiau ir esamo jo tempo pakanka, kad tokių metalų, kaip varis, aliuminis ar plienas kainos pasaulio biržose išliktų istoriškai gan aukštame lygyje. Svarstant Kinijos ekonomikos lėtėjimo galimybes, pravartu prisiminti, jog Kinijos valdžia, kitaip nei Europoje ar Jungtinėse Amerikos Valstijose, gan operatyviai priima monetarinės politikos sprendimus, skirtus ekonomikos skatinimui. Pastaruosius teiginius patvirtina šiais metais 0,5 proc. sumažinti rezervų reikalavimai Kinijos bankams.

Dominuojantis vaidmuo metalų rinkoje

Kinijoje pagaminama apie 46 proc. pasaulio plieno produkcijos. Palyginimui, 2000 m. Kinijos dalis siekė tik 15 proc. Prognozuojama, kad šios Azijos šalies pagaminamos plieno produkcijos dalis pasaulyje turėtų dar labiau didėti.

Kinijos vaidmuo vario rinkoje ne ką mažesnis: šalies vario suvartojimas sudaro 40 proc. visos pasaulio paklausos. Pusę šio kiekio Kinija sunaudoja elektros energijos gavybos ir perdavimo infrastruktūrai. 2011–2012 m. sandūroje Kinijos vario mėnesiniai importo lygiai pasiekė rekordines aukštumas. Taigi vario vartojimas turi mažai ką bendro su Graikijos ar Ispanijos obligacijų padėtimi.

Žvelgiant į visos pramoninių metalų grupės perspektyvas, pabrangimas mažiausiai gresia cinkui. Rinkoje jaučiamas šio metalo perteklius. Net ir Kinijai didinant šio metalo importą, cinko atsargos pasaulio metalų biržose šiuo metu vis vien auga. Abejotina, kad šis perteklius virs deficitu anksčiau nei 2013 m. pabaigoje.

Ekonomikos rodikliai nuteikia optimistiškai

Kai kurie Kinijos kovo mėnesio ekonominiai rodikliai nutraukė prastėjimo tendenciją. Tai ženklas, kad Azijos „tigro“ ekonomika I ketvirčio pabaigoje kvėpavo lengviau. Kinijos pramonės produkcijos augimo tempas šiek tiek padidėjo: nuo 11,4 proc. sausio ir vasario mėnesį iki 11,9 proc. kovą.

Mažmeninėje prekyboje taip pat pasiekta aukštesnių rodiklių negu tikėtasi. Kovo mėnesį užregistruotas nežymus padidėjimas nuo 14,7 proc. sausio ir vasario mėnesiais iki 15,2 proc.

Straipsnio puslapiai:

- Donatas Šetikas

Close

Verslininkai piktinasi valdžios planais: kurą teks piltis Lenkijoje Pateikia skaičiavimus

 Valdžios siūlymas nuo kitų metų didinti akcizą dyzelinui kelia nerimą Lietuvos verslininkams. Šie kreipiasi į Vyriausybę ir pateikia savo skaičiavimus, kuriais remiantis, jiems labiau apsimokės kurą piltis Lenkijoje. tv3.lt primena, ...

Tūkstančiams gyventojų VMI apie save primins asmeniškai

 Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) atliktas metinio pajamų deklaravimo vertinimas rodo, kad 157 tūkst. šalies gyventojų, pateikdami pajamų deklaraciją už 2016 m., vis dar gali susigrąžinti apie 17 mln. eurų. VMI informuoja, jog ...

Keičiasi bekontakčių atsiskaitymų limitas

 Nuo š.m. spalio vidurio bekontakčių atsiskaitymų limitas (kai galima mokėti bekontakte kortele nevedant PIN kodo) padidės iki 25 eurų. Šiuo metu limitas yra 10 eurų. Tam tikrais atvejais, susijusiais konkrečiai su VISA ...

Bankas „Luminor“ skelbia veiklos pradžią: kas keisis klientams?

Sulaukus Europos Komisijos leidimo, „Nordea“ ir DNB bankai sujungė savo veiklą Baltijos šalyse, sukurdami naują banką – „Luminor“. Po susijungimo „Luminor“ tapo trečiu pagal dydį banku Baltijos ...

Įspėjimas „Nordea“ ir DNB klientams: ne visos paslaugos veiks

 „Nordea“ ir DNB bankai jau nuo rytojaus, spalio 1 dienos taps junginiu ir vadinsis „Luminor“. Tad atliekant techninius darbus klientai įspėjami apsišarvuoti kantrybe. DNB klientus perspėja, kad naktį iš ...

Būtiniausių bankų paslaugų „krepšelio“ kainos apribojimas išliks ir kitąmet

 Lietuvos banko valdyba nusprendė, kad komercinių bankų ir kredito unijų gyventojams teikiamų būtiniausių mokėjimo paslaugų kaina ir kitąmet negalės viršyti šiemet nustatytos ribos, t. y. 1,5 Eur, o nepasiturintiems asmenims ...

Svarbi žinia „Nordea“ ir DNB klientams: susijungimo dieną galimi sutrikimai

 Praėjusią savaitę gavus Europos Komisijos leidimą „Nordea“ ir DNB bankams sujungti savo veiklą Baltijos šalyse, šį procesą planuojama įgyvendinti 2017 metų spalio 1 dieną. Sėkmingai užbaigus susijungimo procesus bus ...

Marius Jurgilas: mūsų šalis galėtų džiaugtis išskirtine tapatybe

Estija pasaulyje garsėja kaip e-pilietybę turinti šalis, Didžioji Britanija kaip finansų centras, o Liuksemburgas didžiuojasi investicinių fondų rojaus statusu. Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas svarsto, kad po kurio laiku mūsų ...

Šiaulių banko klientams – žinia dėl lėšų išgryninimo ne tik Lietuvos bankomatuose

Šiaulių banko paslaugų planus „Tradicinis“, „Maksimalus“ ir „Jaunimui“ turintiems klientams nuo rugsėjo 1 d. nemokamas grynųjų pinigų išėmimo limitas galios ne tik bendro bankų tinklo bankomatuose, ...

Lietuvos bankas įspėja: būkite atsargūs, galite prarasti savo pinigus

Pastaruoju metu Lietuvos bankas pastebėjo vėl suaktyvėjusią leidimų neturinčios grupės veiklą, skatinant investuoti į šios grupės projektus. Lietuvos bankas pataria nesusigundyti „SkyWay“ siūlymais – investuotojams tai gali ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas