Kinijos skolos grasina Lietuvos eksportui (2)

(Puslapis 1 iš 2)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Vilius Petkauskas / Ekonomika.lt

2013-06-25 16:24

Kinijos valdžios iniciatyva stabdyti gresiančią skolų krizę užsukant pigaus skolinimo kranelį į paviršių kelia šešėlio dugne pasislėpusius komercinius šalies bankus. Centrinis Azijos milžinės bankas, vadinamas Kinijos liaudies banku, pirmadienį išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad per drąsus skolinimas vedamas bandos mentaliteto privalo baigtis.

JAV dienraščio „The New York Times“ teigimu, Kinijos bankai apie tokią centrinio šalies banko politiką sužinojo bent savaitę anksčiau ir ėmė nerimauti dėl galimo kapitalo stygiaus. Tokios naujienos lėmė pastebimai ūgtelėjusią tarpbankinių palūkanų normą, kuri per kelias dienas svyravo nuo 2 proc. iki 25 proc., kol galiausiai stabilizavosi ties 6,64 proc. riba.

SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos teigimu, Kinijos centrinio banko veiksmai pakankamai logiški turint omenyje ekonominius šalies sunkumus per pastaruosius kelerius metus. „Buvo baimių dėl nekilnojamojo turto burbulo, dėl per staigaus ekonomikos lėtėjimo. Turint omenyje, kad valdžios institucijos turi instrumentus, kurių rinkos ekonomikos sau leisti negali, nemanau, kad tokie veiksmai leidžia įžvelgti kažkokią desperaciją“, – pasakojo G. Nausėda.

Slepia milžiniškas skolas

Niekam ne paslaptis, kad vienpartinėje socialistinėje Kinijoje gausu šešėlinių bankų, kurių veiklos principas primena Vakaruose įprastus investicinius bankus. Baiminamasi, kad tokio tipo bankai slepia milžinišką rizikingų paskolų kiekį, kurios ilgainiui gali virsti finansine katastrofa, panašia į buvusią Jungtinėse Valstijose prieš šešerius metus.

Verslo dienraščio „The Wall Street Journal“ skaičiavimais, vadinami šešėliniai Kinijos bankai 2010 – 2012 metais padvigubino kreditavimo apimtis ir išdavė paskolų, kurių vertė siekia 4 trln. eurų (13,8 trln. litų) arba 69 proc. šalies BVP. Tokie duomenys rodo, kad šešėlinė rinka dydžiu nedaug atsilieka nuo komercinių Kinijos bankų.

Problemos dėl reguliavimo stokos

Pagrindinė problema, kad šešėliniai bankai yra beveik nereguliuojami, tad įvertinti tikrąjį suteiktų paskolų mastą gali tokių institucijų šeimininkai ir Kinijos valdžia. „Labiausiai nerimą kelia tai, kad paslėpta skola galiausiai su trenksmu atsidurs valstybės finansų balanse ir ims stabdyti Kinijos ekonomiką“, – dienraščiui „The Wall Street Journal“ pasakojo Harvardo universiteto ekonomistas ir buvęs Taprtautinio Valiutos Fondo (TVF) vyriausiasis ekonomistas Kennethas Rogoffas.

„Kinijos valdžia puikiai žino, kad kai kurie bankai užsiima ne itin skaidria veikla. Kai kurie jų akivaizdžiai investuoja į finansų piramides, tikėdamiesi greitų pinigų, tačiau dabartinės valdžios žinutės leidžia suprasti, kad tokiems bankams nevertėtų tikėtis pagalbos, kuomet toks kortų namelis subyrės“, – „The Wall Street Journal“ pasakojo Vašingtone įsikūrusio analinio centro „Carnagie endowment for international peace“ vyresnysis analitikas Yukonas Huangas.

Straipsnio puslapiai:

- Vilius Petkauskas

Close

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

Pensijų kaupimo fenomenas: senatvei lietuviai atsidėjo solidžias sumas

Per pastaruosius penkerius metus beveik pusė dirbančiųjų sutaupė po tris vidutines mėnesio algas ir atsidėjo jas senatvei. Toks fenomenas užfiksuotas Lietuvoje – vienoje paskutiniųjų Europos Sąjungos (ES) valstybių pagal taupymo normą. ...

Galvos skausmas darbdaviams: rugsėjį prasideda nedarbingumo antplūdis

Rudenį į ugdymo įstaigas sugrįžę mažyliai ima aktyviai „dalintis“ ligomis, o tėvams tenka forminti nedarbingumą bei slaugyti atžalas. Personalo specialistai pastebi, kad rugsėjis yra naujas išbandymo metas darbdaviams. Vos ...

Traukinys sujungs keturių valstybių sostines: paaiškėjo bilietų kainos

 Kelionių traukiniais geografiją plečiantys „Lietuvos geležinkeliai“ kartu su Ukrainos geležinkeliais vykdo projektą traukiniu sujungti keturių valstybių sostines. Rugsėjo 28 d. iš Kijevo pradės kursuoti pirmieji šio ...

„Norfa“ keičia darbo laiką

 Tiek didieji, tiek mažieji „Norfos“ prekybos centrai sekmadienį dirbs trumpiau. Pranešime spaudai rašoma, kad nuo lapkričio mėnesio, didesnieji XL, XXL ir „Hyper“ formato „Norfa“ prekybos ...

Paviešino atlyginimus Lietuvoje: mažiausiai – Kalvarijose, daugiausiai – Vilniuje

 Lietuvos statistikos departamentas skelbia, kaip keičiasi mokami atlyginimai skirtingose Lietuvos savivaldybėse. Iš naujausių duomenų matyti, kad didžiausių atlyginimų lyderis nesikeičia, tai – Vilnius. Straipsnio apačioje ...

Ukrainiečių atlyginimai negalės būti mažesni nei lietuvių: išgelbės tautiečius ar pasmerks?

 Lietuvos Vyriausybė su Ukrainos Vyriausybe siekia stiprinti bendradarbiavimą ir užtikrinti darbuotojų teisių apsaugą, kovoti su nelegaliu darbu. Projekte numatyta, kad į Lietuvą atvykęs ukrainietis privalo gauti ne mažesnį atlyginimą nei tas, ...

Kad konkurencinė kova nebūtų pralaimėta: 5 taisyklės rengiant butą nuomai

 Nekilnojamojo turto ekspertė teigia, kad konkurencija butų nuomos rinkoje auga. Nuomininkams nebereikia „čiupti“ tai, kas atsirado pasiūloje. Jie gali rinktis. Tuo tarpu nuomotojai, norėdami greičiau ir brangiau išnuomoti, ...

Jau galima gauti paramą pirmajam būstui

 Nuo šiandienos, rugsėjo 1 dienos, įsigalioja Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymas, kuris sudarys sąlygas jaunoms šeimoms gauti subsidiją, skirtą pirmojo šeimos būsto kredito ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas