Kinijos skolos grasina Lietuvos eksportui (2)

(Puslapis 1 iš 2)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Vilius Petkauskas / Ekonomika.lt

2013-06-25 16:24

Kinijos valdžios iniciatyva stabdyti gresiančią skolų krizę užsukant pigaus skolinimo kranelį į paviršių kelia šešėlio dugne pasislėpusius komercinius šalies bankus. Centrinis Azijos milžinės bankas, vadinamas Kinijos liaudies banku, pirmadienį išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad per drąsus skolinimas vedamas bandos mentaliteto privalo baigtis.

JAV dienraščio „The New York Times“ teigimu, Kinijos bankai apie tokią centrinio šalies banko politiką sužinojo bent savaitę anksčiau ir ėmė nerimauti dėl galimo kapitalo stygiaus. Tokios naujienos lėmė pastebimai ūgtelėjusią tarpbankinių palūkanų normą, kuri per kelias dienas svyravo nuo 2 proc. iki 25 proc., kol galiausiai stabilizavosi ties 6,64 proc. riba.

SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos teigimu, Kinijos centrinio banko veiksmai pakankamai logiški turint omenyje ekonominius šalies sunkumus per pastaruosius kelerius metus. „Buvo baimių dėl nekilnojamojo turto burbulo, dėl per staigaus ekonomikos lėtėjimo. Turint omenyje, kad valdžios institucijos turi instrumentus, kurių rinkos ekonomikos sau leisti negali, nemanau, kad tokie veiksmai leidžia įžvelgti kažkokią desperaciją“, – pasakojo G. Nausėda.

Slepia milžiniškas skolas

Niekam ne paslaptis, kad vienpartinėje socialistinėje Kinijoje gausu šešėlinių bankų, kurių veiklos principas primena Vakaruose įprastus investicinius bankus. Baiminamasi, kad tokio tipo bankai slepia milžinišką rizikingų paskolų kiekį, kurios ilgainiui gali virsti finansine katastrofa, panašia į buvusią Jungtinėse Valstijose prieš šešerius metus.

Verslo dienraščio „The Wall Street Journal“ skaičiavimais, vadinami šešėliniai Kinijos bankai 2010 – 2012 metais padvigubino kreditavimo apimtis ir išdavė paskolų, kurių vertė siekia 4 trln. eurų (13,8 trln. litų) arba 69 proc. šalies BVP. Tokie duomenys rodo, kad šešėlinė rinka dydžiu nedaug atsilieka nuo komercinių Kinijos bankų.

Problemos dėl reguliavimo stokos

Pagrindinė problema, kad šešėliniai bankai yra beveik nereguliuojami, tad įvertinti tikrąjį suteiktų paskolų mastą gali tokių institucijų šeimininkai ir Kinijos valdžia. „Labiausiai nerimą kelia tai, kad paslėpta skola galiausiai su trenksmu atsidurs valstybės finansų balanse ir ims stabdyti Kinijos ekonomiką“, – dienraščiui „The Wall Street Journal“ pasakojo Harvardo universiteto ekonomistas ir buvęs Taprtautinio Valiutos Fondo (TVF) vyriausiasis ekonomistas Kennethas Rogoffas.

„Kinijos valdžia puikiai žino, kad kai kurie bankai užsiima ne itin skaidria veikla. Kai kurie jų akivaizdžiai investuoja į finansų piramides, tikėdamiesi greitų pinigų, tačiau dabartinės valdžios žinutės leidžia suprasti, kad tokiems bankams nevertėtų tikėtis pagalbos, kuomet toks kortų namelis subyrės“, – „The Wall Street Journal“ pasakojo Vašingtone įsikūrusio analinio centro „Carnagie endowment for international peace“ vyresnysis analitikas Yukonas Huangas.

Straipsnio puslapiai:

- Vilius Petkauskas

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas