Kiniškos vertybės?

(Puslapis 1 iš 2)


Project-syndicate.org nuotr.

Joschka Fischeris / Project-syndicate.org

2012-05-10 07:05

Mažai kas abejoja dėl Kinijos Liaudies Respublikos dominavimo XXI amžiuje.

Jį lydės šalies spartus ekonominis augimas, strateginis potencialas, milžiniška vidaus rinka ir didžiulės investicijos į infrastruktūrą, švietimą, tyrimus bei plėtrą ir masinis karinių pajėgų telkimas. Tai reiškia, kad politiniu ir ekonominiu požiūriu mes žengiame į Rytų ir Pietryčių Azijos amžių.

Neužmirškime, kad jei Kinijos iškilimas būtų nepavykęs, pasauliui būtų žymiai blogiau. Tačiau kaip tai atrodys? Mes galime įsivaizduoti, kaip atrodys geopolitiką kursianti galia, tačiau kokiomis vertybėmis remsis šios galios įgyvendinimas?

Oficiali „Keturių modernizacijų“ (industrijos, žemės ūkio, kariuomenės ir mokslo bei technologijų) politika, pagal kurią Kinija nuo praėjusio amžiaus 8 dešimtmečio pabaigos plėtė savo augimą, nesugebėjo atsakyti į šį klausimą. Taip yra, nes „penktosios modernizacijos“ – demokratijos ir įstatymo viršenybės iškilimo – vis dar trūksta. Iš tiesų politinė modernizacija susiduria su masine Kinijos komunistų partijos opozicija, kuri nėra suinteresuota atiduoti savo galios monopolį. Be to, perėjimas į pliuralistinę sistemą, kuri, užuot stabdžiusi, suteikia kelią politinei galiai, iš tiesų yra rizikingas. O kuo ilgiau išliks vienos partijos valdžia (kartu su jai būdinga korupcija), tuo labiau augs rizika.

Ideologiškai Kinijos lyderiai atmeta žmogaus teises, demokratiją ir įstatymo viršenybę remdamiesi tvirtinimu, kad šios tariamai universalios vertybės yra avies kailiu apsigobęs Vakarų interesų vilkas. O jų išsižadėjimas turėtų būti laikomas savigarbos reikalu. Kinija niekada daugiau nenusilenks Vakarams kariniu požiūriu, taigi ji neturėtų nusileisti ir ideologiškai.

Taip mes sugrįžtame prie „Azijos vertybių”, kurios susikūrė Singapūre ir Malaizijoje. Tačiau iki šios dienos, praėjus trims dešimtmečiams, jų reikšmė lieka neaiški. Ši koncepcija daugiausia naudojama tam, kad būtų galima pateisinti kolektyvinę autoritarinę valdžią susiejant ją su vietinėmis tradicijomis ir kultūra, ir skelbti autonomiją, kuri apibūdinama kaip kitoniškumas – tai yra atsiskyrimas nuo Vakarų ir jų vertybių. Dėl to „Azijos vertybės” nėra universalios normos, bet savęs apsaugojimo strategija paversta politiniu identitetu.

Turint omenyje Vakarų kolonializmą Azijoje, noras išlaikyti savo identitetą yra suprantamas. Taip pat kaip daugelio Azijos šalių (pirmiausia Kinijos) įsitikinimas, kad atėjo laikas išspręsti senas skolas. Tačiau pastangos išlaikyti valdžią, išskirtinio „Azijos“ identiteto siekimas ir noras gauti atlygį už istorines skriaudas neišspręs normatyvinio klausimo, kuris kyla Kinijai virstant amžiaus dominuojančia galia.

Kaip bus atsakyta į šį klausimą, yra labai svarbu, nes tai apspręs globalios galios charakterį ir jos elgseną su silpnesnėmis šalimis. Valstybė tampa pasauline galia, kai jos strateginis išskirtinumas ir potencialas yra globaliai pasiekiami. Kaip taisyklė, tokios valstybės tada bando apsaugoti savo interesus įvesdamos hegemoniją. Jei toks žingsnis yra paremtas prievarta, o ne bendradarbiavimu, gresia pavojingas konfliktas.

Straipsnio puslapiai:

- Joschka Fischeris

Project-syndicate.org

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas