Kipras: didžiausi nuostoliai laukia Rusijos?


Bendrovės nuotr.

Violeta Klyvienė / Ekonomika.lt

2013-04-03 10:36

Pagalbos Kiprui teikimas naujomis sąlygomis, apsaugant mažesnius nei 100 tūkst. eurų, tačiau apkarpant šią sumą viršijančius indėlius, ir sprendimas sustiprinti kapitalo kontrolę, Rusijos bendrovėms lems didesnius nuostolius nei tikėtasi. Didžiulė dalis investicijų, kurias paveiks naujasis Kipro gelbėjimo planas, yra būtent rusiškos kilmės. Taip nuo 40 iki 100 proc. vertės sieksiančios rinkliavos užguls rusiško kapitalo sąskaitas. Iš esmės patvirtintas Kipro gelbėjimo planas bus gerokai skausmingesnis Rusijos bendrovėms nei taip smarkiai sukritikuotas pirmasis variantas.

Statistika – apgaulinga

Daugiausia neaiškumų dėl Kipro krizės mastų Rusijos investuotojams kelia statistinių duomenų tikrumas. Rusijos gyventojams priklauso didžiausia užsienio kilmės indėlių dalis Kipro bankuose – 2012 m. pabaigoje stambieji rusų indėlininkai iš viso laikė 19 mlrd. JAV dolerių indėlių. Šis skaičius neatspindi tikrosios padėties – realus indėlių skaičius gali būti gerokai didesnis, kadangi nemažai rusiškos kilmės kapitalo lėšų pervesta per Europos Sąjungos (ES) šalis: Didžiąją Britaniją, Nyderlandus, Liuksemburgą ir kitas.

Kiek iš tikrųjų nuostolių patirs Rusijos investuotojai, paaiškės tik po pusmečio ar metų. Tikėtina, kad nemažai nuostolių bus patirta Kiprui įgyvendinus tam tikras kapitalo kontrolės priemones. Jomis siekiama apsaugoti šalį nuo staigaus kapitalo pasitraukimo, paskutinėmis kovo dienomis Kiprui atnaujinus bankų sektoriaus veiklą. Prognozuojama, kad ilguoju laikotarpiu Rusijos finansų sektorius patirs daugiau nei 50 mlrd. JAV dolerių nuostolių, šalies korporacijoms sustabdžius paskolų grąžinimą per turimas sąskaitas Kipro bankuose.

Rusija pasiruošusi atremti iššūkius

Rusijos ekonomika turėtų atsilaikyti Kipro problemų keliamam spaudimui, nes bankų (ypatingai valstybinių) politinis užnugaris išliks stiprus, o šalies centrinis bankas yra pasiruošęs bet kada užtikrinti pakankamą bankų sektoriaus likvidumą.

Rusijos politikai atmetė bet kokią galimybę finansiškai paremti Kiprą ir pradėjo svarstyti 2011 m. suteiktos 2,5 mlrd. eurų 4,5 metų trukmės paskolos restruktūrizaciją. Kovo viduryje Kiprui nepavyko sutarti su Rusija dėl šaliai suteiktos paskolos termino pratęsimo ir metinių palūkanų normos sumažinimo dviem procentiniais punktais iki 2,5 proc. Rusijos žinutė yra aiški – nėra jokios garantijos, kad naujai suteikta finansinė parama bus kada nors grąžinta, kai ES bankininkystės sektoriuje vyksta precedento neturintis atvejis.

Rumunijai naudos nebus

Rumunijos oficialūs asmenys ramina investuotojus teigdami, kad ši šalis tiesiogiai nėra priklausoma nuo Kipro problemų. Nacionalinės naujienų agentūros duomenimis, Rumunijos verslas yra įsteigęs apie 5100 ofšorinių bendrovių, registruotų Kipre, o rumunai sudaro trečią pagal dydį imigrantų bendruomenę Kipre po graikų ir britų. Rumunija jau yra nukentėjusi nuo Graikijos bankinio sektoriaus problemų, todėl finansinės problemos Kipre padėties tikrai nepagerins. Kita vertus, Rumunijos bankinis sektorius yra gerokai mažesnis nei Kipro – jis sudaro apie 70 proc. Rumunijos BVP, o tai atitinka vis garsiau skambančią ES lyderių nuomonę, kad bankinis sektorius turi atitikti šalies ekonominį potencialą.

Komentarą parengė Violeta Klyvienė, „Danske Bank“ vyresnioji analitikė Baltijos šalims

- Violeta Klyvienė

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas