Kipro paradoksai: pirmininkavimas ES ir šalies bankroto grėsmė

(Puslapis 1 iš 2)


AFP/SCANPIX nuotr.

Česlovas Iškauskas / Balsas.lt

2012-07-13 16:00

 Kipras – ši nemaža Viduržemio jūros sala, dar vadinama kryžkele tarp Rytų ir Vakarų – paskui Graikiją taip pat paniro į ekonomikos krizę. Paradoksalu, kad nuo liepos 1 d. ši milijono gyventojų neturtinti suskaldyta šalis pirmą kartą stojo prie ES Tarybos vairo. Ji diriguos visai Bendrijai bei euro zonai, nors, kaip pastebi laikraštis „The New York Times“, ši triumfo kupina akimirka virto gėda: atsidūręs ties bankroto riba Kipras paprašė finansinės pagalbos savo bankams, tapęs penktąja šalimi, ištiesusia elgetos ranką.

„Tai – tik tragiškas sutapimas“, – skelbdamas naujieną apie pagalbos prašymą sakė Kipro parlamento pirmininkas Yiannakis Omirou. O apžvalgininkai klausia: ar gali kitos 26 ES valstybės pasitikėti tokiu pirmininkavimu?

Pasitikėjimas Kipru krito seniai

Dar praėjusių metų lapkritį ES informacinio leidinio „EurActive“ svetainė perspėjo, kad Kipro ekonomika netrukus gali prarasti investuotojų pasitikėjimą: reitingų agentūros viena po kitos mažino šalies reitingus, o investuotojai negali atsikratyti pingančio nekilnojamojo turto, kuris tarptautinėje prekyboje yra svarbi Kipro korta.

Lapkričio pradžioje tarptautinė reitingų agentūra „Moody’s“ sumažino Kipro ilgalaikius trijų stambių bankų – „Bank of Cyprus“, „Hellenic Bank“ ir „Marfin Popular Bank Public Co Ltd“ – reitingus vienu ar trimis laipteliais, neatmesdama galimybės, kad jų reitingai toliau gali būti mažinami. Jie šiems trims bankams buvo sumažinti dėl sumažėjusio šalies pajėgumo palaikyti savo didžiulę bankininkystės sistemą.

Taip pat „Moody’s“ sumažino šalies skolinimosi reitingą dviem pozicijomis. Agentūros ekspertų nuomone, vietos valdžiai teks gelbėti bankus, turinčius nemažai Graikijos obligacijų. „Moody’s“ sumažino Kirpo skolinimosi reitingą nuo Baa1 iki Baa2 su neigiama perspektyva.

Be to, „Moody’s“ pastebėjo, kad Kipro vyriausybei taip pat greitu laiku prireiks skubios finansinės paramos. Agentūra perspėjo apie grėsmingą Kirpo užsienio skolos augimą.

Graikijos ekonomikos nuosmukis užkrėtė nedidelę Kipro valstybėlę krizės infekcija. Jei salos bankai neišsikapstys iš „blogų“ paskolų liūno, gali tekti kreiptis pagalbos į Europos Sąjungą ir Tarptautinį valiutos fondą, prognozavo „EuroActive“.

Tuo tarpu šių metų balandį tas pats „The New York Times“ rašė, kad, kai susiklosto sunki ekonominė padėtis, svarbiausiai Kipro pasididžiavimai – nei saulė, nei jūra, nei gerai išvystyta turizmo infrastruktūra - negelbsti. Dabartinis centrinio banko vadovas 65 metų Michalis Sarris, buvęs Kipro finansų ministras ir Pasaulio banko ekonomistas, užsibrėžė per kelis mėnesius surasti investuotojų, kurie sutiktų paaukoti 1,8 mlrd. eurų antrajam pagal dydį Viduržemio jūros salos bankui „Cyprus Popular“.

Banko vadovui ši užduotis nelengva ne tik todėl, kad Kipro ekonomikos reikalai pašliję: iki birželio pabaigos visi Europos bankai turėjo parodyti, kad jie turi pakankamai kapitalo išgyventi. Tos finansinės institucijos, kurios nepateikė jokių aiškių įrodymų, buvo priverstos kreiptis į savo vyriausybes arba apskritai nutraukti veiklą.

Jei taip nutiktų, kraštas pakliūtų į rimtą bėdą, mat, visa ekonomika sukasi aplink finansines paslaugas, maži mokesčiai pritraukia rusų, europiečių kompanijų, kurios iš ten tiesia savo verslo kelius į Vidurio Rytus ir Afriką. Be to, euro zona, virš kurios kaupiasi nauji audros debesys, patirtų dar vieną smūgį, nes neaiški Kipro bankų ir valstybės finansų padėtis gali priversti pagalbos ieškoti pas tarptautinius partnerius.

Kipro ekonomika bus valdoma iš Briuselio?

Pagal TVF Kipro bankai turi 152 mlrd. eurų „blogų“ paskolų, ši suma aštuonis kartus viršija krašto bendrąjį vidaus produktą. Panašus milžiniškas pažeidžiamumas finansiniams šokams suniokojo visą Airijos ekonomiką. Artimi ryšiai su Graikija bei bendra kalba lėmė, kad Kipro bankai graikų verslininkams ir vartotojams teikė paskolas, užsikrovė graikų vyriausybės skolų naštą.

Priminsiu, kad apie tai įtakingas JAV laikraštis rašė pavasarį, o iki liepos pradžios Kipro reikalai visai pašlijo. Ekonomistų vertinimu, Viduržemio jūros salai dabar reikia 10 mlrd. eurų.

Tuo tarpu kiek anksčiau kreditų reitingų agentūra „Fitch“ Kipro reitingą yra sumažinusi iki šlamšto lygio, tai reiškia, kad investuotojams reikia imtis papildomų priemonių, norint apsisaugoti nuo netikėto Kipro bankroto. Salos 17,3 mlrd. eurų ekonomika yra mažiausia euro zonoje po Maltos ir Estijos. Štai kodėl Vokietijos krikščionių demokratų partijos narys Kurtas Laukas pareiškė, kad Kipras turėtų atsisakyti pirmininkavimo pareigų: „Koks paradoksas, kad dešrelių atsargomis rūpinsis šuo!“

Tačiau skirtingai negu ilgai spyriojęsi Atėnai, Kipras žada kaip galėdamas geriau atlikti savo pareigą. Svarbiausiu iššūkiu bus derybos dėl daugiametės finansinės programos 2014-2020 m. periodui. Kipras žada padėti kovoti su krize ir skatinti ekonomikos augimą, todėl ketina prižiūrėti ir vykdyti 2020 m. Europos strateginį planą. Ypatingas dėmesys bus skiriamas ir Europos pietų kaimynystės politikai.

Į Briuselį buvo nusiųsta per 200 krašto diplomatų ir tarnautojų. Atrodo, kad per pusmečio pirmininkavimą visi šalies administraciniai ištekliai bus sutelkti ES sostinėje. Diplomatai jau dabar tokiam neįprastam pirmininkavimo modeliui pritaikė terminą – „pirmininkavimas iš Briuselio“. Tam įtakos turėjo ir tai, kad Nikosija yra toliausiai nuo Briuselio nutolusi ES sostinė. Kitaip sakant, Kipro nacionalinė vyriausybė praranda savo šalies ekonomikos kontrolę.

Straipsnio puslapiai:

- Česlovas Iškauskas

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas