Kipro precedentas

(Puslapis 1 iš 2)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Maksim Pavlovskij / Užsakymo nr. 3102_4

2013-04-02 20:42

Įvykiai Kipre priminė žmonėms visame pasaulyje, kad nėra nieko pastovaus ir patikimo. Ir rizika lūkuriuoja mūsų netgi ten, kur niekas jos nelaukia. Buvo sunaikinti trys labiausiai paplitę rinkos ekonomikos arba demokratijos pagrindai.

1. Privati nuosavybė neliečiama.

Šią daugumos žmonių nuomonę be jokių sunkumų sunaikino Kipro vyriausybė. Tai, kad žmonės moka mokesčius iš savo krauju ir prakaitu uždirbtų lėšų, visuomenės yra priimama visiškai normaliai (nors tai ir jūsų pačių nuosavybė). Tačiau su mokesčiais sociumas susitaikė, juk mokesčiai – tai suprantama. Jie yra skiriami visuomenės naudai, tam pačiam sociumo palaikymui. Kas liečia kitą privačią nuosavybę – tai buvo šventa. T. y. su valstybe atsiskaitei sumokėjęs mokesčius, visa kita lieka tau. BUVO. Dabar laiduoti, kad valstybė reikalui esant pasiryš konfiskuoti butą arba automobilį, arba depozitą banke – niekas negali. Na, Kipre, tikrai.

2. Įstatymas neturi grįžtamosios galios.

Šis faktas ir buvo sunaikintas., t.y. anksčiau bet kuris priimamas įstatymas, buvo priimamas su sąlyga, kad įsigalios nuo tam tikros dienos. Įsigalios ATEITYJE. Žmonės galėjo pasiruošti, įprasti, susitaikyti, išreikšti pasipiktinimą. Tačiau nebuvo taip, kad priimtų įstatymą, kuris galiotų į praeitį. Anksčiau to nebuvo. Dabar yra sukurtas precendentas, o tai reiškia, kad tokie dalykai yra įmanomi ir ateityje.

3. Bankinis depozitas – lėšų saugumo garantas (apart bankroto atvejo).

Ši sąvoka ir buvo panaikinta Kipro vyriausybės, Europos Sąjungai pritarus. Tai, kad bankai paskendo skolose, tai, kad jie neteisingai įvertino rizikas, tai, kad valstybės ekonomikos situacija atrodo graudžiai – kalti ne indėlininkai. Ir ne mokesčių mokėtojai. Dėl susiklosčiusios situacijos kalti valdytojai. Jei kelis metus iš eilės gaudavai didžiulį pelną ir nesidalindavai su indėlininkais, tai kodėl kai tu patiri nuostolį – tu padengi jį indėlininkų sąskaita?

Iš vienos pusės gerai, kad Kipro vyriausybės sprendimas palietė indėlius aukščiau valstybės apdraustos sumos, iš kitos – blogai. Sumų iki 100 000 eurų draudimas leidžia indėlininkams atsipalaiduoti. Visiškai nesvarbu į kurį banką nešti pinigus, juk indėliai apdrausti. Jeigu draudimo nebūtų, indėlininkui tektų domėtis banko reikalais, pasirinkti mažiau rizikingus, konservatyvesnius ir patikimesnius bankus. T.y. tektų pasirūpinti savo finansiniu išsilavinimu, o vėliau savo lėšų saugumu. O kol draudimas yra veiksmingas – to kaip ir nereikia.

BET! Kaip mes jau žinome, bet koks sprendimas, kuris galioja dabar, gali būti lengvai atšauktas arba pakeistas, arba pakoreguotas, parašant atbulinę datą. T.y. dabar draudžiama 100 000 eurų, rytoj gali priimti įsakymą, kad nuo vakar galioja 5 000 eurų draudimas. O likusi suma keliauja į valstybės sąskaitą. Ir uždaryti kelioms savaitėms bankus arba apriboti operacijas. Ir niekas nieko negalės padaryti. Juk panašaus pobūdžio modelis sukuriamas dėl žmonių gerovės. Dėl valstybės gerovės.

Straipsnio puslapiai:

- Maksim Pavlovskij / Užsakymo nr. 3102_4

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas