Kitoks atsigavimas

(Puslapis 1 iš 2)


SCANPIX nuotr.

Danielis Grosas / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2012-09-13 07:10

 

 

 

Klaidingas įsitikinimas, kad „šis kartas kitoks“ privedė prie to, kad politikai šio šimtmečio pirmojo dešimtmečio pradžioje leido kredito bumui tęstis pernelyg ilgai ir taip paklojo pamatus didžiausiai finansinei krizei, kurią mena gyvieji. Tačiau dabar, kai atėjo metas atsigauti, įsitikinimas, kad šis kartas neturėtų būti toks pats, gali būti tiek pat pavojingas.

Daugelis politikų ir ekonomistų pastebėjo, kad atsigavimas po 2007-2008 m. krizės yra žymiai lėtesnis nei dauguma pokario eros atsigavimų, kuriems vidutiniškai prireikė vos daugiau nei metų, kad būtų iki ankstesnio lygio atstatyta produkcija ir užimtumas. Pagal šį kriterijų, dabartinis atsigavimas yra nepriimtinai lėtas, tiek produkcijos, tiek užimtumo lygiai yra žemesni už praėjusį pakilimą. Dėl to politikos formuotojai jaučia galintys teisėtai naudoti visus įmanomus makroekonominius svertus tam, kad pasiektų atsigavimą, panašų į ankstesniuosius.

Taip darydami pareigūnai nenori atsižvelgti į faktą, kad pastaroji krizė atsitiko dėl precedento neturinčio sužlugusio kreditų bumo. Tam tikru mastu, būtų buvę logiška tikėtis ir precedento neturinčio pakilimo. Kai krizė prasidėjo, daug kas tikėjosi V formos atsigavimo, nepaisydami daugybės tyrimų, rodančių, kad atsigavimas po finansų krizių sukeltų recesijų yra silpnesnis ir lėtesnis nei atsigavimas po „normalių“ recesijų.

Pastebėjimas, kad atsigavimas po finansinių krizių yra kitoks, sufleruoja, kad standartinė makroekonomikos politika gali suveikti ne taip, kaip paprastai tikimasi. O transatlantinis palyginimas rodo, kad šiuo atveju taip ir yra.

Būtų galima tikėtis, kad finansinės krizės šokas JAV ir euro zonoje yra panašus dėl jų panašaus dydžio, vidinės įvairovės ir panašaus namų kainų (vidutiniškai) išaugimo keli metai prieš krizę. Be to, abiejose Atlanto pusėse buvo panašus sąlyginis finansų sistemos skolos išaugimas.

Iš tiesų JAV ekonomikos pasirodymas nuo krizės pradžios buvo ir yra labai panašus į euro zonos: abejose Atlanto pusėse BVP vienam žmogui šiandien vis dar yra apie 2 proc. mažesnis už 2007 m. lygį. Nedarbo lygis JAV ir euro zonoje taip pat augo daugmaž tiek pat – apie tris procentinius punktus.

Žinoma, kai kas gali išskirti tam tikras Europos šalis, kurios yra įklimpusios nuosmukyje. Tačiau JAV taip pat turi kelis prislėgtus regionus. Airiją ir Ispaniją atitinka Nevada ir Kalifornija (o Graikiją – Puerto Rikas). Dera lyginti dviejų žemyno dydžių ekonomkų, kurioms būdinga didelė vidinė įvairovė, vidurkius.

Panašumas tarp ekonomikos pasirodymo yra ryškus, turint omeny, kad JAV ir euro zonoje vykdoma makroekonomika yra tokia skirtinga. JAV leido savo fiskaliniam deficitui kilti per 10 proc. jos BVP, palyginus su mažiau nei 6 proc. BVP euro zonoje. Penkių metų laikotarpyje (2007-2012 m.), JAV sekėsi ne geriau nei euro zonai, nors pirmoji kliovėsi didesne fiskalinės plėtros doze. JAV (ir JK) bendras vyriausybės deficitas šiandien siekia apie 8 proc. BVP, palyginti su šiek tiek daugiau nei 3 proc. euro zonos BVP, o JAV skolos su BVP santykis išaugo daugiau nei 41 proc., palyginti „tik“ su 25 proc. euro zonoje.

Straipsnio puslapiai:

- Danielis Grosas

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas