Kitų metų valstybės biudžetas: palikta erdvė naujiems mokesčiams

(Puslapis 1 iš 3)


Fotolia.com nuotr. Biudžetas

Viktorija Chockevičiūtė

2016-10-18 21:14

Seimui pateiktas kitų metų valstybės biudžetas – vėl deficitinis. Nors pajamos ir augs, išlaidos dar labiau didės. Ekonomistai vertina, kad toliau didėjant išlaidoms, jų vien ekonomikos augimu nekompensuosi. Jas padengti teks mokesčių mokėtojams.

Prognozuojama, kad valstybės biudžeto pajamos kartu su ES investicijomis ir kitos tarptautinės paramos lėšomis sieks 8,476 mlrd. eurų, arba 5,3 proc. daugiau nei planuojama gauti šiemet, o išlaidos – 9,060 mlrd. eurų, arba 4,3 proc. daugiau nei 2016 m.

„Siekiant spartinti realiųjų pajamų augimą mažiausiai uždirbantiems gyventojams, taip pat – vykdyti tarptautinius susitarimus ir skatinti investicijas bei padidinti ekonomikos augimo galimybes, 2017 m. biudžetas strategiškai labai aiškiai orientuotas į socialinės atskirties mažinimą, krašto apsaugos stiprinimą ir būtinų struktūrinių reformų finansavimą“, – sakė finansų ministrė Rasa Budbergytė.

Žilvinas Šilėnas: skolos nukeliamos ateičiai

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas kitų metų biudžetą vertina neigiamai. Balansas nepasiektas, o skolos kaupiasi.

„Valdžia nuolatos sako, kad bus subalansuotas biudžetas už poros metų, bet vis matome, kad jis ir toliau nesubalansuotas. Turėti deficitinį biudžetą, kai pajamos į biudžetą kiekvienais metais auga rodo, kad nėra tinkamai tvarkomasi su išlaidomis“, – konstatuoja Ž. Šilėnas.

Analitiko nuomone, nors ir finansų ministrė išskyrė pagrindines sritis, kurioms bus skiriama daugiau lėšų, biudžetas yra be prioritetų. Mat vienoms sritims didinant lėšas, kitoms jos turėtų mažėti.

„Jei šeima nusprendžia, kad jos prioritetas yra atostogos, tai tais metais neperka naujo automobilio ar televizoriaus. Tuo tarpu Lietuvos biudžeto atveju išeina taip, kad kažkuriai sričiai skirsime daugiau pinigų, bet kitoms nemažinsime. Taip ir susidaro deficitas“, – sako ekonomistas.

Be visa to, jis pabrėžia, kad pagrindinė problema lieka neišspręsta – valstybės skola. Deficitas reiškia, kad yra skolinamasi ir skolų atidėjimas yra nukeliamas ateičiai, tikina Ž. Šilėnas. Tokia ateities mokesčiai nuguls ant Lietuvos gyventojų pečių. Jo teigimu, kiekvienam gyventojui jau dabar prisikaupė po 6 tūkst. Eur skolos.

„Vien palūkanos už skolą, t.y. mokėti tik už jas, neatiduodant pačios skolos, kiekvienais metais reikia 600 mln. eurų. Už tokią sumą būtų galima visiems gyventojams viso šildymo sezono kaštus užmokėti. Norint sumažinti mokesčius reikia ir politinės valios. Jos nėra. Kitas dalykas, kai tu pastoviai suki deficitą, tai ir galimybių sumažinti mokesčius atsiranda vis mažiau“, – teigia jis.

Straipsnio puslapiai:

- Viktorija Chockevičiūtė

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas