Ko išmokysime vaikus, neskirdami finansinių investicijų nuo įsipareigojimų? (II dalis)

Laikraščiai ir interneto portalai pilni įvairiausių pamokymų, patarimų ir konsultacijų apie tai, kaip reiktų tvarkyti savo finansus, kad netektų gyventi „nuo atlyginimo iki atlyginimo“, jaudintis, kad kas rytą gali paskambinti kas nors, kam esate skolingas ar banko sąskaitos išklotinė įvarys infarktą. Eilinio vartojo auklėjime noriai dalyvauja ir televizijos, siūlydamos vieną už kitą ekstremalesnius lietuvišką vartotojo kasdienybę atspindinčius eksperimentus. Vis tai skirta suaugusiems, kurie neva sunkiai laviruoja tarp savo norų ir galimybių, o kaip išmokyti finansinės atsakomybės vaikus, kad šie ateityje nekartotų tėvų klaidų?

Naujienų portalo „Balsas.lt“ kalbintas Vytautas Šulcas, paklaustas, kaip jį reiktų pristatyti, sako, kad pirmiausiai norėtų pristatomas kaip tėtis, o tik paskui kaip vaikų finansiniam sąmoningumui didinti skirto simuliacinio žaidimo „Šeimos bankas“ kūrėjas.

Vaikai tėvų pinigų netaupo

Pašnekovo teigimu, projektas „Šeimos bankas“ atsirado iš poreikio suvaldyti šeimos išlaidas vaikams. Kaip ir kiekvienas geras sprendimas, jis turėjo atitikti tokius kriterijus, kaip ilgalaikis ir stabilus efektas, nereikalauti ypatingo dėmesio ar priežiūros, spręsti problemą kompleksiškai ir iš esmės.

„Yra toks posakis, kad progresą skatina tinginiai, tad ir aš tam tikra prasme esu tinginys – jei ieškau sprendimo, tai būtent tokio, kuris man kainuotų minimaliai pastangų ir vieną kartą darbus padarius, daugiau prie jų sugrįžti nebereikėtų. Vieną dieną paskaičiavau, kiek šeimai per savaitę kainuoja vaikų įvairiausi įgeidžiai ir nutariau imtis priemonių. Paskaičiavus – 86 litai vienam vaikui per savaitę, tad dviems vaikams iš šeimos biudžeto tenka skirti apie 180 litų. Supratau ir tai, kad vaikai tėvų pinigų netaupo: kodėl turėtume taupyti kažkieno pinigus, tik politikai turėtų susiprasti, kad tautos pinigus reikia taupyti“, – juokavo pašnekovas, pridurdamas, kad vaikus reikia mokyti taupyti ne tėvų, o savus pinigus.

Vaiko „atlyginimas“

Ėmus įgyvendinti naują pinigų vaikų poreikiams skyrimo sistemą, šeimos gyvenime įvyko tam tikrų permainų: „ Mūsų šeimoje atsirado „vaiko pinigai“, palūkanos už nepanaudotą jų likutį, elektroninė lentelė pinigų apskaitai, kad vaikai kiekvieną dieną galėtų matyti savo einamąjį balansą ir kapitalo prieaugį, kartu turėjo atsirasti ir motyvas tų pinigų neleisti“, – apie finansinio vaikų ugdymo sistemą kalbėjo V. Šulcas. Pasak pašnekovo, buvo įvesta ir dar viena naujovė – vaiko savaitinis „atlyginimas“, nes gaudami tam tikrą pinigų sumą reguliariai, vaikai mokomi planuoti savo išlaidas.“

Paprašytas išsamiau pakomentuoti, kaip veikė minėtoji taupymo sistema, pašnekovas sakė: „Kiekvieną dieną vaikams duodavome po penkis litus pietums mokykloje ir, žinoma, ką nors juk reikia nuveikti savaitgalį – apsilankyti kine, išgerti kokakolos, suvalgyti spragėsių, tad savaitgaliui taip pat pridėdavome po 15 litų. Vadinasi savaitės išlaidos vaikų reikmėms – 40 litų, kas yra per pusę mažiau nei buvo. Žinoma, vaikai dėl tokių permainų neapsidžiaugė – koks čia taupymas, kai papietauji mokykloje, savaitgalį nueini į kiną ir viskas, o mes juk puikiai žinome, kad gautus pinigus pietums vaikai ne visuomet išleidžia sriubai ir kotletams.“

• >
• 1
• 2
• >