Ko šiandien turime mokyti vaikus mokylose?

(Puslapis 1 iš 2)


Fotodienos nuotr.

Robertas Dargis / Ekonomika.lt

2015-06-04 12:20

Trys ketvirtadaliai baigusiųjų aukštąjį mokslą tiki, kad diplomas garantuos jiems darbą. Ir tik 22 proc. darbdavių užmeta akį į baigimo pažymėjimą. Ne diplomas ir ne konkrečios žinios bus ateities garantas dabar pradedantiems, o ir baigiantiems mokyklą. Technologinio perginklavimo amžiuje, kai robotai keičia žmones daugelyje sričių, gebėjimas būti kūrybingiems bus esminė savybė, kuria šiandien mūsų švietimo sistema tinkamai nesirūpina.

 

Jau šiandien kompiuteriai per sekundę informacijos apdoroja daugiau, negu mes kada nors galime ne tik išmokti, bet ir išklausyti. Robotai gali dirbti visą parą beveik nedarydami klaidų. Mūsų vaikai, norėdami užsitikrinti solidžias pajamas visam gyvenimui, turi išmokti tai, ko negali mašinos.

Šiandien net egzistuoja programos, skaičiuojančios tikimybę, ar profesija bus perimta robotų. Sunkiausiai pakeičiamos tos specialybės, kur reikia išimtinai žmogiškųjų įgūdžių – kūrybiškumo, derybų, intuicijos ir visko, kas robotams dabar svetima.

Sunkiausiai pakeičiami mokytojai, gydytojai, ergoterapeutai, architektai, derybininkai ir pan. Tačiau robotai jau dabar dirba telerinkodaros srityje, skambina ir kalbasi su klientais. Kalbasi taip, kad šiandien sunku patikėti, kad mašinos išmokytos juoktis ir emocionaliai reaguoti į žmogiškas emocijas.

Turime pradėti ruošti vaikus tokiam amžiui, kai daugelis dabar mums įprastų funkcijų bus perleistos mechanizuotiems procesams. Niekas nelaukiame staigios robotizacijos revoliucijos, tačiau jau dabar įvairių procesų modernizacija atneš pokyčių, kurie pakeis mūsų mąstymą ne tik apie darbuotojų, bet ir išsilavinimo patrauklumą.

 

Pagrindinės disciplinos

 

Jau šiandien keičiasi supratimas apie raštingumą. Neužtenka mokėti skaityti ir rašyti, raštingas dabar reiškia ir gebėjimą naudotis kompiuteriu. Ateityje raštingo žmogaus samprata tik plėsis, gali būti, kad programuoti mokysim jau pagrindinėje mokykloje. Kaip ir verslumo, emocinio intelekto ar kitų, šiandien dar neįprastų disciplinų.

Mokymosi procesas nebėra tik žinių susiurbimas ir atkartojimas. Labiausiai pasaulį keičiančios idėjos gimsta ne tik mokslininkų laboratorijose, bet kartais kaip tik labiau užsispyrusių avantiūristų galvose. Tų, kurie moka įžvelgti galimybes ten, kur pasidavė kiti. Kurie moka apjungti įvairias tarpdisciplinines žinias, susikalbėti, motyvuoti skirtingus žmones. Pasaulis pilnas panašių idėjų, kurios įgyvendinamos tuo pačiu metu. Laimi net ne greičiausias, o sumaniausias ir geriausiai dirbantis.

Dėl šių priežasčių šiandienos švietimo sistemoje turime mokyti, kaip mūsų vaikams reikės išgyventi, ugdant jų verslumą ir kūrybiškumą. Verslumo disciplina turės papildyti ekonomikos pamokas, nes neužtenka žinoti ekonominę logiką, turime išmokyti juos matyti galimybes, rinkos poreikius. Akumuliuoti žinias, pažinti kultūras, vartotojus ir pritaikyti savo darbo vaisius, nesvarbu ar dirbama sau, ar darbdaviui.

Straipsnio puslapiai:

- Robertas Dargis

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas