Ko trokšta tūkstantmečio kartos darbuotojai?

(Puslapis 1 iš 2)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Ekonomika.lt

2013-07-03 12:57

„PwC“ kartu su Pietų Kalifornijos universitetu ir Londono verslo mokykla atliko tyrimą, kuriame bandė išsiaiškinti „Y kartos“, kitaip dar vadinamos tūkstantmečio karta (angl. Millenium generation), darbuotojų požiūrį į darbą.

Dvejus metus trukusio tyrimo metu apklausta 44 000 „PwC“ darbuotojų 18-oje šalių, siekiant nustatyti, kokie veiksniai lemia darbuotojų pasitenkinimą darbu, lojalumą bei darbo vietos išsaugojimą. Palyginti tūkstantmečio jaunimo ir vyresnės kartos darbuotojų atsakymai tame pačiame jų karjeros etape, siekiant išsiaiškinti požiūrio į darbą skirtumus ir skirtingas kartas motyvuojančius veiksnius.

Kaip parodė šis, kol kas didžiausias ir išsamiausias, „Y kartos“ požiūrio ir elgesio tyrimas, tūkstantmečio karta, t. y. 1980–1995 m. gimęs jaunimas, trokšta lankstesnio darbo grafiko, geresnės darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros bei galimybių stažuotis užsienyje – tai svarbiausi pasitenkinimo darbu kriterijai.

Tyrimas paneigė daugumą (tačiau ne visus) stereotipų apie tūkstantmečio kartos darbuotojus. Nors jaunesni darbuotojai yra labiau technologiškai išprusę, platesnių pažiūrų ir labiau linkę dalytis informacija, jie nesijaučia pranašesni ar mažiau pareigingi už savo vyresnius bendradarbius ir yra linkę ne ką mažiau dirbti. Tuo tarpu vyresnės kartos darbuotojų požiūris į darbą yra labai panašus kaip ir tūkstantmečio kartos darbuotojų.

Galima išskirti šiuos svarbiausius „PwC“ pasaulinio kartų tyrimo (PwC’s NextGen: A global generational study) rezultatus:

Tūkstantmečio karta nori lankstesnio darbo grafiko, bet to paties nori ir visi kiti.

Tiek minėtos, tiek vyresnės kartos darbuotojai norėtų laisviau planuoti darbo laiką ir suderinti jį su asmeninėmis dienotvarkėmis. Be to, juos domina galimybės dirbti iš kitur nei tradicinės darbo vietos biuruose, pasinaudojant naujausiomis technologijomis. Visų kartų darbuotojai sutiktų atsisakyti dalies atlyginimo ar lėčiau kilti karjeros laiptais už galimybę dirbti trumpiau.

•Jei jiems būtų suteikta tokia galimybė, 64 % tūkstantmečio kartos atstovų (ir 66 % vyresnės kartos atstovų) norėtų kartais dirbti iš namų, o 66 % tūkstantmečio kartos atstovų (ir 64 % vyresnės kartos atstovų) norėtų retkarčiais dirbti trumpiau.

15 % vyrų ir 21 % moterų sutiktų atsisakyti dalies atlyginimo ir lėčiau kopti karjeros laiptais už galimybę dirbti mažiau valandų.

Tūkstantmečio kartai labai svarbi yra darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra. Skirtingai negu ankstesnių kartų darbuotojai, kuriems svarbiausia buvo karjera ir kurie stengėsi dirbti daugiau nei 40 valandų per savaitę, tikėdamiesi pakilti į geriau apmokamas pareigas, tūkstantmečio jaunimas nėra linkęs aukoti asmeninio gyvenimo dėl karjeros ir galimo didesnio atlygio. Jiems svarbiau išlaikyti pusiausvyrą tarp šių dalykų.

Straipsnio puslapiai:

Close

Penki eksperto patarimai padės padaryti svajonių karjerą

Informacinių technologijų (IT) sektoriaus perspektyvos žavi ir gundo daugelį, tačiau ką daryti, jei šioje srityje turi mažai patirties arba jos visai nėra? „Viskas įmanoma, svarbiausia turėti noro, užsidegimo ir tinkamai ...

Šeši ekspertų patarimai, kaip išsirinkti tinkamą praktikos vietą

 Kiekvienas studentas dar mokydamasis aukštojoje mokykloje turi šansą praktikos metu išbandyti save pirmoje profesinėje stotelėje. Tyrimai rodo, kad praktiką atlikę studentai turi tris kartus didesnę tikimybę gauti darbo ...

Darbo rinka ateityje: kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Spartus technologijų progresas neatpažįstamai pakeitė ne tik mūsų kasdienį gyvenimą, bet ir darbo specifiką. Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. ...

Naujas darbo paieškų sezonas: senos viltys ir naujos bėdos

 Kartu su naujais mokslo metais prasidėjęs naujas darbuotojų ir darbų medžioklės sezonas atneša kozirių tiek darbdaviui, tiek darbuotojui, teigia specialistų paieškos portalas cvmarket.lt. „Kaip ir kasmet, rugsėjo pirmoji ...

Trys darbuotojų perdegimo požymiai – kaip to išvengti?

Įsibėgėjęs vasaros sezonas – tai ne tik metas, kai sulėtėja darbų tempas, bet ir išryškėja darbuotojų perdegimo požymiai. Sveikatos atžvilgiu vasarą energijos turėtų netrūkti – daugiau šviesių valandų, natūralių ...

Ekspertų patarimai: kaip netapti darbo įkaitu?

Kiekvienas, ėmęsis kurti verslą, galėtų patvirtinti, kad riba tarp nuosavo verslo ir asmeninio gyvenimo labai plona. Vis dėlto, specialistų teigimu, atskirti darbą ir asmeninį gyvenimą būtina. Norint kelti našumą, reikia išmokti ...

Pats sau bosas: svajonių profesija, tačiau ne visiems įkandama

Turbūt ne vienas norėtų keliauti, tačiau tuo pačiu metu ir dirbti mėgiamą darbą. Ypač apie tai svajoja jaunimas: laisvė, kūryba, kelionės. Vis dėlto, dirbti laisvai samdomą darbą (angl. freelanceris) gali būti itin sunku. Kelionių ...

Reikiamą darbuotoją darbdaviai vis dar gaudo ant tuščio kabliuko

„Visos socialinės garantijos“, „laiku mokamas atlyginimas“. Dažnas Lietuvos darbdavys, naršantis po vis labiau tuštėjančią darbo jėgos rinką, iki šiol tiki, kad tokie pasiūlymai padės ...

Prireikia vis daugiau darbuotojų: įvardijo, kurių trūksta labiausiai

Darbo rinka pirmąjį metų ketvirtį buvo itin aktyvi. Jos vis daugiau įmonių susiduria su darbuotojų trūkumu įrodo išaugęs darbo skelbimų skaičius. Skelbimų apie siūlomą darbą įdėta pirmąjį ketvirtį net 24 proc. daugiau, rodo portalo ...

Slaptųjų agentų darbą primenanti profesija: jų prisibijo ne vienas darbuotojas

Kaip dirba jų darbuotojai siekia išsiaiškinti ne tik privataus sektoriaus verslininkai, bet ir valstybės valdomos įmonės. Tam pasitelkiami „slaptieji pirkėjai“, kurių darbas kartais gali priminti filmo scenarijų. Kad ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas