Kodėl brangsta maistas? (8)

(Puslapis 1 iš 3)


AFP/SCANPIX nuotr.

Arūnas Brazauskas / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2012-09-06 18:00

Tarptautinių organizacijų atstovai ir politikai sunerimę dėl padėties maisto produktų rinkose.

Nuogąstaujama, kad greitai gali įsisiūbuoti maisto krizė, kokia purtė pasaulį 2007–2008 metais, kai neramumai kilo 30 šalių.

Išsivysčiusių pasaulio šalių dvidešimtuko (G20) atstovai rugpjūčio pabaigoje surengė telekonferenciją, kur bandyta susitarti dėl aukštesnio lygmens susitikimo siekiant užkirsti kelią krizės gilėjimui. Tokia konferencija būtų pirmoji, į kurią susirinktų neseniai suburtas greitojo reagavimo forumas, aptariantis nenormalias sąlygas tarptautinėje rinkoje.

Vienas iš greito reagavimo forumo tikslų – atkalbėti valstybes nuo vienpusių veiksmų. Prieš dvejus metus Ukraina ir Rusija buvo įsivedusios laikinus grūdų eksporto ribojimus ir tai pastūmėjo kainas į viršų. Šiemet Argentina ir Brazilija gali panašiai apriboti sojų pupelių išvežimą.

Klimatas naikina derlių

Viena iš maisto krizės priežasčių – sausra. Pavyzdžiui, JAV žemės ūkio departamentas maždaug pusės pasėlių būklę įvertino kaip blogą ir labai blogą. Dėl sausros derlius gali būti blogiausias per pastaruosius 30 metų.

Amerika – viena didžiausių pasaulyje žemės ūkio produkcijos tiekėjų: tai didžiausia kukurūzų eksportuotoja, ten išauginama arti pusės pasaulinės grūdinių kultūrų produkcijos, trečdalis sojų pupelių.

Aprūpinimas maistu tampa svarbiausiu tarptautiniu klausimu. „Maistas yra naujoji nafta, o žemė yra naujasis auksas“, – sako Lesteris Brownas, Vašingtone esančio Žemės instituto direktorius, kurį cituoja Vokietijos žurnalas „Der Spiegel“. Ekspertas svarsto apie priežastis, dėl kurių keičiasi derliai.

Pavyzdžiui, klimato atšilimas, mokslininkų skaičiavimu, gali 30 proc. sumažinti visuminį įvairių kultūrų derlių JAV. 

Klimato permainos darys skirtingą poveikį įvairiose vietose – vienur derliai gausės, kitur nyks. Galbūt kadaise buvę šalti Skandinavijos regionai taps naujaisiais pasaulio aruodais. Tačiau dauguma dabartinių šalių, garsėjusių gausia žemės ūkio produkcija, nukentės – pavyzdžiui, tokia gali būti Pietų Ispanija. O Šiaurės Afrika taps žalesnė, nes sausrų plotai kelsis į pietus.

Maistas ar degalai

Kitas maisto kainų veiksnys – biokuras. Maisto kainas stumia į viršų tai, kad vis daugiau pasėlių plotų skiriama kultūroms, kurios naudojamos biokurui gaminti. JAV tam suvartojama apie 40 proc. kukurūzų derliaus, ES – maždaug 60 proc. rapsų, Brazilijoje – pusė cukranendrių.

Šiuo metu Vokietijoje yra 16,7 mln. hektarų žemės ūkio naudmenų, iš jų apie 2,2 hektarų naudojama biokuro kultūroms auginti. Iki 2020 m. šie plotai gali pasiekti iki 4 mln. hektarų.

Straipsnio puslapiai:

- Arūnas Brazauskas

Close

Analitikų verdiktas: Lietuvos ekonomika augs lėčiausiai Baltijos šalyse

 Euro zonos ekonomika pirmą pusmetį augo lėčiau, negu buvo tikėtasi, todėl šių metų prognozuojama 2,1 proc. ūkio plėtra jau neprilygs praėjusių metų augimo tempui. O štai Baltijos šalių plėtra po puikių praėjusių metų ...

Vienas didžiausių bankų pasaulyje perspėjo: pasekmes pajaus visi

 Vienas didžiausių bankų pasaulyje pareiškė, kad Žemės gyventojai baigia išnaudoti visus resursus ir perspėja: nei šalių valdžios, nei didžiosios bendrovės nėra pasiruošusios klimato kaitai. Pasirodo, pasaulis ...

Įvardijo miestus, kur mažiausiai dirbama, bet uždirbama daugiausiai

Visi svajoja, kuo mažiau laiko praleisti darbe, tačiau uždirbti nemenkas sumas. Naujas tyrimas atskleidė, kokia mieste dirbant tai padaryti lengviausia. Įvertinta ir Vilniaus pozicija. Kaip rašo „Expert Market“, tyrime remtasi ...

„Lidl“ Nyderlanduose palaipsniui atsisako prekybos cigaretėmis

Vokiečių prekybos tinklas „Lidl“, užpernai atėjęs ir į Lietuvos rinką, Nyderlanduose pradeda palaipsniui atsisakyti cigarečių dėl sumažėjusio poreikio. Gyventojų įpročius paveikė aktyvūs valdžios veiksmai kovoje su rūkymu. Leidinio ...

Europos Komisija reaguoja į JAV nustatytus plieno ir aliuminio importo apribojimus

JAV paskelbus, kad nuo 2018 m. birželio 1 d. taikys papildomus importo muitus iš ES į Jungtines Valstijas eksportuojamam plienui ir aliuminiui, atitinkamai 25 proc. ir 10 proc., Europos Komisijos Pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris sakė: ...

Į euro zoną šliejasi „skurdžiosios šalys“: ar sugriautų visą sistemą?

Trimis skurdžiausiomis Europos Sąjungos šalimis įvardijamos Bulgarija, Kroatija ir Rumunija siekia būti ne tik ES dalimi, bet ir euro zonos. Analitikų teigimu, jų dar laukia ilgas kelias, tačiau būtent skausmingos reformos gali lemti, kad į ...

Priminimas emigrantams: paskubėkite pildyti mokesčių deklaracijas

Vykstant deklaracijų pildymo bumui Lietuvoje, emigrantai turėtų neužmiršti, kad užsienyje mokestiniai metai taip pat įsibėgėję. Tai reiškia, kad svetur uždarbiavę tautiečiai turi pateikti deklaracijas užsienio mokesčių institucijoms, ...

Atsiveria galimybės lanksčiau nustatyti naujus PVM tarifus

 Šiandien Europos Komisija pateikė siūlymus dėl taisyklių, kuriomis siekiama leisti valstybėms narėms lanksčiau nustatyti PVM tarifus ir sukurti geresnę mokestinę aplinką. Teikiami siūlymai yra paskutiniai vykdomos PVM taisyklių ...

Lietuvių pamėgtoje atostogų šalyje norima atsisakyti „viskas įskaičiuota“ pasiūlymų

 Nemažai keliaujančiųjų į Turkiją renkasi „viskas įskaičiuota“ pasiūlymus, tačiau Turkijoje piktinamasi, kad dėl to turistai nepietauja mieste, mažiau keliauja. Dėl to siūloma panaikinti programą „viskas ...

„Ryanair“ meta visus kozirius: rado naują būdą spręsti skrydžių atšaukimo problemą

Pigių skrydžių bendrovės „Ryanair“ sprendimas atšaukti dešimtis tūkstančių skrydžių sugriovė 750 tūkstančių žmonių planus keliauti. Dabar kompanija bando atsitiesti ir tam ieško kuo įvairiausių sprendimų. Pastarasis buvo itin netikėtas, rašo independent.co.uk.

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas