Kodėl dėl euro vartotojai mokės brangiau?

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr.

Tomas Jozonis / Ekonomika.lt

2014-04-16 14:17

Spėliones, naudą ar patuštėjusią piniginę pajausime įsivedus eurą atidėkime į šalį, nes visą tai galime įvertinti pagal šalis, kurios šiuos pokyčius jau pergyveno. Pirmosios keturiolika Europos valstybių dar 1999 m. įstojo į bendros valiutos klubą, kitos septynios tai padarė iki 2014 m. Nors europiečių mentalitetas, įpročiai, išsilavinimas, ekonominė situacija yra skirtingi priklausomai nuo valstybės, kurioje gyvena, kapitalizmo dėsniai veikia nepriklausomai sode kabo mandarinai ar obuoliai.

Minėtos pirmūnės valstybės 1999 m. nustatė oficialų konvertavimo santykį tarp buvusių vietinių valiutų ir euro, tačiau banknotus ir monetas pradėjo naudoti 2002 m. Būtent po to ir pasireiškė bendrosios Europos valiutos trūkumai, kuriuos pajuto vartotojai. Nors tiek dabar, tiek ir anksčiau Europos ir Lietuvos politikai deklaravo, kad bus kreipiamas ypatingas dėmesys, tam, kad mažmenininkai, keisdami kainas iš vietinės valiutos į eurą, netyčiom jos nepadidintų, tačiau tinklu meškų nesugausi. Kai startavo naujoji Europos valiuta, gamintojai pasinaudojo proga kilstelti kainas grįsdami brangstančia nafta ir dujomis, taip pat dėl prasto derliaus bei sumažėjusios pasiūlos, pasaulyje pakilo vaisių ir daržovių kainos, tačiau ar jos tikrai pakilo adekvačiai buvusiai situacijai?

Europos didžiausios ekonomikos Vokietijos tuometinis finansų ministras Hansas Eichelis teigė: „per daug valdžia pasitikėjo, kad mažmeniniai tinklai patys save sukontroliuos ir tikėtina, kad tai buvo klaida“, kaip pavyzdį nurodė Prancūziją ir Olandiją, kurios nuėjo baudimo ir maksimalaus kontroliavimo keliu. Remiantis statistika, 2002 m. Vokietijoje 18.3 proc. pakilo daržovių kainos, pieno produktų – 8 proc., duonos – 4 proc., restoranuose patiekalų kainos – 3.9 proc. Remiantis vokiečių atliktu tyrimu, net 80 proc. restoranų kainas pakėlė vidutiniškai 30 proc. Taip pat televizijos bei parkavimo paslaugų kainos išaugo beveik dvigubai. Taigi, ar Lietuva įgali sukontroliuoti progą, kuria norės pasinaudoti visi, turintys tiesioginę sąsają su galutiniu vartotoju?

Minėtose Prancūzijoje ir Olandijoje kainos didėjo ne taip smarkiai kaip Vokietijoje, tačiau vartotojų perkamoji galia vis tiek sumažėjo dėl padidėjusios infliacijos. 1998-2000 m. laikotarpiu infliacija Prancūzijoje buvo -1.45 proc., Olandijoje -2.22 proc., tuo tarpu 2002 m., po Euro įvedimo, minėtose valstybėse rodiklis padidėjo atitinkamai 4.9 proc. ir 6.63 proc. Skirtumas pastebimas, kuomet 1998-2000 m. laikotarpiu, būsimose EU valstybėse infliacija buvo -0.8 proc., likusioje Europos dalyje -1.59 proc., po Euro įvedimo perkamoji galia susilpnėjo ES valstybėse, kuomet rodiklis pasiekė 0.51 proc. palyginus su likusia Europos dalimi, kurioje buvo 1.03 proc. defliacija.

Nemaža tikimybė bei galimas scenarijus, kad Lietuvos žmonės 2015 m. kainų pakilimo gali ir nepajausti dėl palankiai susiklosčiusios bendrosios situacijos. Nuo 2014 m. metų pradžios pasauliniame kontekste stiprėja doleris bei pinga žaliavos, Europoje juntamos Ukrainos krizės pasekmės, tuo tarpu Lietuvoje po truputį susidaro būtiniausių prekių perteklius dėl Rusijos draudimų ir prieš ją taikomų sankcijų. Lietuvos mėsos, pieno produktų gamintojai nuolat vaikšto ašmenimis bendradarbiaudami su Rusija, todėl Lietuvos pirkėjas trumpalaikiu periodu išlošia pirkdamas pigiau. Mažmeniniai tinklai dabar neturi daug galimybių didinti kainų bei stengiasi per daug nesumažinti esamo kainodaros lygio, nes pasiūla yra padidėjusi dėl neišnaudojamų tiekėjų pajėgumų, tačiau įvedant eurą kainos liks tos pačios. Ar tai reiškia, kad istorinis valiutos pakeitimas taps sėkmingu? Nebūtinai, nes tai gali reikšti, kad kainos galėtų kristi dėl produktų pasiūlos padidėjimo, žaliavų pigimo, bei nesugebėjimo konkuruoti Vakarų Europos rinkose, tačiau liks išliks tos pačios pasinaudojant keičiama valiuta.

Straipsnio puslapiai:

- Tomas Jozonis

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas