Kodėl estai gyvena geriau už lietuvius

(Puslapis 1 iš 3)


Asmeninio archyvo nuotr.

Anatolijus Lapinskas / Ekonomika.lt

2012-03-06 11:40

 „Estija yra nedidelė Šiaurės Europos šalis prie Baltijos jūros, Vakarų ir Rytų, Šiaurės ir Pietų sankryžoje. Samuelis Huntingtonas laikė, kad Estijos siena yra Vakarų civilizacijos siena, civilizacijų susidūrimo siena. Tai daro Estiją įdomią istorikams, bet nelengvą žmonių gyvenimui“.

Taip pradeda savo knygą „Estijos ekonominis stebuklas“ („The Estonian Economic Miracle“) buvęs Estijos premjeras Martas Laaras. Joje žymus Estijos politikas, beje, pagal išsilavinimą istorikas, iš pradžių trumpai apžvelgia Estijos XX amžiaus istoriją, pamini, kad Antrojo pasaulinio karo metais prarado 20 proc. savo gyventojų. Pagaliau 1991 m. po 50 okupacijos metų, Estija tapo laisva. Tačiau ji turėjo laisvę, bet nieko daugiau.

Komunistinis režimas sugriovė Estiją. 1939 m. estų gyvenimo lygis buvo panašus į suomių. Tačiau tolimesnis abirjų tautų gyvenimas išsiskyrė. Pradėjusios viename taške, Suomijos BVP vienam gyventojui 1987 m. pasiekė 14,4 tūkstančių dolerių, kai pačiais aptimistiškiausiais skaičiavimais Estijos lygis tuomet tebuvo 2 tūkstančiai dolerių.

1992 m. Estija atsidūrė tragiškoje situacijoje: pramonės gamyba nukrito 30 proc., realus uždarbis daugiau nei 45 proc., infliacija siekė 1000 proc. Duona ir pienas buvo išduodami pagal korteles, o kadangi namų apšildymui trūko dujų, vyriausybė netgi ketino persikelti kur nors į kaimą. Pridursime, kad Lietuvoje irgi buvo panaši į Estijos padėtis.

Kaip tik tuo metu, 1992 metų rudenį į Estijos premjero kėdę sėdo jaunas 32 metų istorijos mokytojas Martas Laaras. Jis sudarė savo kabinetą iš jaunų, socializmo idėjomis neapsėstų žmonių. Jie suprato, kad mažų žingsnelių nepakaks ir būtinas ryžtingas žingsnis per bedugnę, radikalios reformos ir neieškojimas kažin kokio „trečiojo kelio“ tarp kapitalizmo ir socializmo.

Anot M.Laaro, Estijos reformos rėmėsi dviem principais: pirmiausia turi būti politinė reformų valia - per įstatymus ir demokratiškai išrinktas valdžios struktūras, o antrąjį jis siūlė pavadinti žinomo reklaminio šūkio vardu “Just do it” (“Padaryk tai” arba “Imk ir daryk”). Kitais žodžiais, vykdant reformas reikia veikti itin ryžtingai ir neužstrigti dėl jų teikiamų mažų nemalonumų.

Pirmąja realia Estijos reforma buvo 1992 m. įvykdyta monetarinė reforma – savos konvertuojamos valiutos įvedimas. Kartu tai pareikalavo subalansuoto biudžeto. Kaip lozungas „Subalansuokime biudžetą!“ buvo populiarus, bet praktikoje jis buvo visai nemėgiamas, nes reikalavo apkarpyti visas subsidijas, sumažinti valdymo aparatą.

Opozicija tuomet protestuodama surengė parlamentinę obstrukciją ir organizavo net gatvių demonstracijas. Nepaisant to, buvo priimtas įatymas, kad parlamentui gali būti siūlomas tik subalansuoto biudžeto projektas. Tai tapo išskirtiniu Estijos valstybės bruožu.

Straipsnio puslapiai:

- Anatolijus Lapinskas

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas