Kodėl estų atlyginimai 50 proc. didesni nei lietuvių? (2)

(Puslapis 1 iš 2)


Fotodienos nuotr.

Nerijus Mačiulis / Ekonomika.lt

2013-10-14 16:19

 Vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius Lietuvoje yra maždaug dešimtadaliu mažesnis nei Latvijoje ir apie 50 proc. mažesnis nei Estijoje. Tiesa, latviai labai džiaugtis negali, nes dėl dar didesnės nei Lietuvoje darbo mokesčių naštos jų darbo užmokestis sumokėjus mokesčius tampa beveik toks pats, kaip ir lietuvių. Tačiau estai, net ir sumokėję mokesčius, gauna 50 proc. didesnį darbo užmokestį. Kyla klausimas, ar toks atotrūkis pagrįstas?

Akivaizdu, kad ne. Lietuvos produktyvumas šiuo metu net 14 procentų yra viršijęs prieš krizę buvusį piką, tuo tarpu Estijos produktyvumas šiuo metu yra mažesnis nei buvo 2007 metų pabaigoje. Lietuvos BVP, tenkantis vienam šalies gyventojui, pernai net pralenkė Estijos. Kitaip sakant, vidutiniškai vienas lietuvis sukuria daugiau pridėtinės vertės nei estas. Tiesa, vertės kūrime dalyvauja ne tik darbuotojas, bet ir kapitalas, todėl sukurtą vertę kapitalo savininkai ir darbuotojai dalinasi – pirmieji gauna dividendus, kiti – darbo užmokestį.

Kaip sukuriama vertė paskirstoma tarp darbuotojų ir kapitalo savininkų, priklauso nuo daugybės veiksnių. Tai lemia ir kapitalo panaudojimo intensyvumas. Negalima ginčytis, jog sektoriuose, kuriuose gamybos procese reikia daug brangių įrengimų ir mažai darbuotojų, didesnė dalis sukurtos vertės atiteks kapitalo savininkams, o ne darbuotojams. Daugumoje paslaugų sektorių yra priešingai. Paprastai didžioji pridėtinės vertės dalis atitenka darbuotojui – kirpykloje žmogaus indėlis daug didesnis nei žirklių ir kėdės savininko. Tiesa, tai nereiškia, kad paslaugų sektoriuje darbuotojai visada gaus didesnius atlyginimus. Dėstytojo bei mokytojo atlyginimą lems ir paslaugos kaina, o jei ji per maža, tai ir kompensacija už darbą bus neadekvati.

Tad kodėl Lietuvoje darbo našumas didesnis nei Estijoje, o darbo užmokestis gerokai mažesnis? Iš dalies šį reiškinį paaiškina skirtinga ekonomikos struktūra – Estijoje labiau išsivystę kvalifikuotai darbo jėgai, o ne kapitalui imlūs sektoriai. Daug didesnės įtakos turi kainų lygis – Estijoje kainos yra 20,6 proc. didesnės nei Lietuvoje. Tačiau ir tai nepaaiškina viso skirtumo tarp atlyginimų ir esminė priežastis yra daug nemalonesnė.

Galbūt mažą darbo užmokesčio augimą lemia per didelis pelno augimas, kitaip sakant, pridėtinės vertės prieaugis atitenka tik kapitalo savininkams? Tai populiarus, bet labai klaidingas spėjimas. Pernai „dalinantis“ šalyje sukurtą pridėtinę vertę, net 57,8 milijardai litų atiteko „likutiniam pertekliui ir mišrioms pajamoms“. Tai net 7,3 milijardais daugiau nei 2008 metais. Būtų klaida teigti, kad tai yra įmonių pelnas, nes prie mišrių pajamų priskiriamos ir, pavyzdžiui, gyventojų, dirbančių pagal individualios veiklos pažymą, pajamos. Statistikos departamento ir VMI duomenimis, pernai įmonių pelnas prieš apmokestinimą buvo tik 8,8 milijardai litų, o geriausiais 2007 metais jis buvo pasiekęs net 20,2 milijardo.

Straipsnio puslapiai:

- Nerijus Mačiulis

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas