Kodėl Europa nesiims Baltijos sėkmės pavyzdžio (3)

(Puslapis 1 iš 2)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Ekonomika.lt

2013-05-03 17:28

Kas įmanoma mažoms, atviroms ekonomikoms yra beveik neįmanoma didelėms ir santykinai uždaroms.

Įsitikinimas, kad kentėjimas išeina į naudą sielai ir ekonomikai yra plačiai paplitęs. „Taupytojams“ finansinė krizė yra moralinės niekšybės ženklas, išperkamas tik kentėjimu. Tačiau ekonomika egzistuoja čia ir dabar, o ne pomirtiniame gyvenime. Pasisakantys už taupymo politiką, turi įrodyti, kad tai ne tik morališkai teisinga, bet ir efektyvu, „The Financial Times“ rašo Martinas Wolfas.

Kaip to pasiekti? Nurodant konkrečius pavyzdžius. Europoje pavyzdžiais tampa Baltijos valstybės, ypač Latvija, kuri buvo labiausiai sukrėsta krizės, išgelbėta ir, sakoma, dabar žydinti. Tačiau tai yra tik dalinis pavyzdys kitoms šalims.

Visos trys mažosios Baltijos valstybės iki finansinės krizės mėgavosi paskolų spartinamu klestėjimu. 2007 metais Latvijos einamosios sąskaitos deficitas siekė 22 proc., nuo BVP, Lietuvos – 14, o Estijos – 16 procentų. Kaip įprasta kilimo laikotarpiui finansinė padėtis buvo stulbinama: 2007 metais Estijos valstybės skola buvo 4 proc. mažesnė nei BVP, Latvijos – 5 ir Lietuvos 11 – procentų.

Tada, anot M. Wolfo, atjojo keturi finansinės krizės raiteliai: „staigūs stabdžiai“ kapitalo srautuose, turto kainų griūtis, recesijos ir fiskalinis deficitas. Atsakydamos Baltijos šalys nusprendė laikytis valiutos kurso ir taupymo politikos.

2008 metų pabaigoje Latvija derėjosi dėl paramos iš Europos Sąjungos, Tarptautinio valiutos fondo, Skandinavijos ir kitų šalių. Visgi buvo abejojančių, ar programa suveiks. „Dauguma, įskaitant ir mane, manė, kad plano laikymasis tik atves prie katastrofos arba, geriausiu atveju, jo bus atsisakyta nesėkmės akivaizdoje“, - sakė TVF ekonomikos kancleris Olivieris Blanchardas. Ir jis klydo.

Anot TVF, Latvija sugriežtino savo cikliškai pakoreguotą valdžios sektoriaus deficitą iki 5,3 proc. pagal potencialų BVP 2008-2012 metais, ir pasiekė mažą 0,8 proc. perteklių pastaraisiais metais. Per tą patį laikotarpį Lietuva šį viešojo sektoriaus deficitą sumažino iki 3,3 proc. nuo potencialaus BVP. Tuo tarpu Graikijoje šis rodiklis 2009-2012 metais siekė 15 procentus.

Vis dėlto šalys patyrė didžiulius nuosmukius. Latvijos patirti nuostoliai 2008-2012 metais sudarė 77 proc. prieškrizinės metinės produkcijos. Lietuvoje ir Estijoje šie praradimai atitinkamai sudarė 44 ir 43 procentus. Paskutinįjį 2012 metų ketvirtį Latvijos BVP buvo 41 proc. mažesnis, palyginus su 2000-2007 metų tendencijomis. Lietuvoje ir Estijoje BVP buvo 34 proc. mažesnis, lyginant su tendencijomis.

Trumpai tariant, Latvija buvo labiausiai sukrėsta iš visų Baltijos valstybių ir išgyveno vieną didžiausių krizių per istoriją. Šalis pamažu atsitato. Ar toks politikos modelis tinka kitoms šalims? M. Wolfas sako, kad ne.

Straipsnio puslapiai:

Close

Vienas didžiausių bankų pasaulyje perspėjo: pasekmes pajaus visi

 Vienas didžiausių bankų pasaulyje pareiškė, kad Žemės gyventojai baigia išnaudoti visus resursus ir perspėja: nei šalių valdžios, nei didžiosios bendrovės nėra pasiruošusios klimato kaitai. Pasirodo, pasaulis ...

Įvardijo miestus, kur mažiausiai dirbama, bet uždirbama daugiausiai

Visi svajoja, kuo mažiau laiko praleisti darbe, tačiau uždirbti nemenkas sumas. Naujas tyrimas atskleidė, kokia mieste dirbant tai padaryti lengviausia. Įvertinta ir Vilniaus pozicija. Kaip rašo „Expert Market“, tyrime remtasi ...

„Lidl“ Nyderlanduose palaipsniui atsisako prekybos cigaretėmis

Vokiečių prekybos tinklas „Lidl“, užpernai atėjęs ir į Lietuvos rinką, Nyderlanduose pradeda palaipsniui atsisakyti cigarečių dėl sumažėjusio poreikio. Gyventojų įpročius paveikė aktyvūs valdžios veiksmai kovoje su rūkymu. Leidinio ...

Europos Komisija reaguoja į JAV nustatytus plieno ir aliuminio importo apribojimus

JAV paskelbus, kad nuo 2018 m. birželio 1 d. taikys papildomus importo muitus iš ES į Jungtines Valstijas eksportuojamam plienui ir aliuminiui, atitinkamai 25 proc. ir 10 proc., Europos Komisijos Pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris sakė: ...

Į euro zoną šliejasi „skurdžiosios šalys“: ar sugriautų visą sistemą?

Trimis skurdžiausiomis Europos Sąjungos šalimis įvardijamos Bulgarija, Kroatija ir Rumunija siekia būti ne tik ES dalimi, bet ir euro zonos. Analitikų teigimu, jų dar laukia ilgas kelias, tačiau būtent skausmingos reformos gali lemti, kad į ...

Priminimas emigrantams: paskubėkite pildyti mokesčių deklaracijas

Vykstant deklaracijų pildymo bumui Lietuvoje, emigrantai turėtų neužmiršti, kad užsienyje mokestiniai metai taip pat įsibėgėję. Tai reiškia, kad svetur uždarbiavę tautiečiai turi pateikti deklaracijas užsienio mokesčių institucijoms, ...

Atsiveria galimybės lanksčiau nustatyti naujus PVM tarifus

 Šiandien Europos Komisija pateikė siūlymus dėl taisyklių, kuriomis siekiama leisti valstybėms narėms lanksčiau nustatyti PVM tarifus ir sukurti geresnę mokestinę aplinką. Teikiami siūlymai yra paskutiniai vykdomos PVM taisyklių ...

Lietuvių pamėgtoje atostogų šalyje norima atsisakyti „viskas įskaičiuota“ pasiūlymų

 Nemažai keliaujančiųjų į Turkiją renkasi „viskas įskaičiuota“ pasiūlymus, tačiau Turkijoje piktinamasi, kad dėl to turistai nepietauja mieste, mažiau keliauja. Dėl to siūloma panaikinti programą „viskas ...

„Ryanair“ meta visus kozirius: rado naują būdą spręsti skrydžių atšaukimo problemą

Pigių skrydžių bendrovės „Ryanair“ sprendimas atšaukti dešimtis tūkstančių skrydžių sugriovė 750 tūkstančių žmonių planus keliauti. Dabar kompanija bando atsitiesti ir tam ieško kuo įvairiausių sprendimų. Pastarasis buvo itin netikėtas, rašo independent.co.uk.

„Ryanair“ atšauktų skrydžių skandalas: žinokite, kas jums priklauso

Savaitgalį kilo tikras kuriozas, socialiniai tinklai netyla iki šiol – pasipiktinę keleiviai ragina boikotuoti „Ryanair“. Mat oro linijų bendrovė nusprendė per ateinančias šešias savaites atšaukti nuo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas