Kodėl kauniečiai geriau nei kiti Lietuvoje vertina savo finansinę padėtį?

(Puslapis 1 iš 2)


Fotolia.com nuotr. Kaunas

2016-11-11 12:02

SEB banko užsakymu atliktas Lietuvos gyventojų finansinio saugumo tyrimas atskleidė, kad Kaune rečiau negu kitur Lietuvoje, o taip pat ir rečiau negu Vilniuje, gyventojai nurodo, kad yra nepatenkinti savo finansine padėtimi.

Tyrimo duomenimis, Kauno apskrityje 29 proc. gyventojų nurodė, kad yra nepatenkinti savo finansine padėtimi. Vilniaus apskrityje tokių yra 42 procentai, o Lietuvos vidurkis – 39 procentai. Gyventojų, nurodžiusių, kad yra patenkinti savo finansais, skirtumai mažesni: ir Vilniaus, ir Kauno apskrityje, ir likusioje Lietuvoje tokių maždaug penktadalis (apie 20 proc.). Likusi dalis nurodė, kad yra nei patenkinti, nei nepatenkinti.

Jei apie bendrą visuomenės finansinės padėties vertinimą spręsime pagal tai, kokią dalį sudaro nepatenkintieji jos nariai (kaip ir apie bendruomenės stiprumą sprendžiame pagal silpniausius jos narius), galime daryti išvadą, kad kauniečiai bendrai savo finansinę padėtį vertina geriau negu vilniečiai ir negu vidutinis Lietuvos gyventojas. Žinoma, skeptikai sakys, kad nėra ko džiaugtis, kai nepatenkintų vis dar daugiau negu patenkintų. Bet galima paieškoti priežasčių, kodėl vienoje vietovėje nepatenkintų panašaus amžiaus, išsilavinimo, šeiminės padėties žmonių yra mažiau negu kitoje.

Mažesnis didžiausių ir mažiausių pajamų atotrūkis

Pagal perkamąją galią kauniečiai nusileidžia vilniečiams. Nurodžiusių, kad pinigų vos užtenka pagrindiniams poreikiams (t. y. vos gali nusipirkti maisto ir drabužių), dalis tarp Kauno apskrities gyventojų truputį didesnė (30 proc.) negu Vilniaus apskrityje (27 proc.). Mažesnę dalį Kauno apskrities gyventojų (13 proc.) negu Vilniaus (15 proc.) galima priskirti ir viduriniajai klasei, jei laikysime, kad jai priklauso tie, kurie sako, jog gali įpirkti brangesnius ne pirmo būtinumo daiktus. Visgi tyrimo rezultatai veda prie išvados, kad vien tik pagal pajamų lygį spręsti apie tai, ar gyventojai jaučiasi patenkinti, nepakanka. Įtakos turi ne tik tai, ką galiu sau leisti aš, bet ir tai, ką sau leidžia kiti, gyvenantys šalia. Remiantis tyrimo duomenimis, Kaune mažesnis ir pajamų atotrūkis tarp gaunančių didžiausias ir mažiausias pajamas, o tai žmonėms ir leidžia jausti laimingesniems.

Kauniečiai santaupomis apsirūpinę ne prasčiau negu vilniečiai

Lietuvoje gyventojų finansinės padėties vertinimo rodiklis labai panašus su santaupų pakankamumo rodikliu. Kauno apskrityje gyventojų, nurodžiusių, kad visai neturi jokių santaupų, dalis mažiausia tarp Lietuvos regionų ir yra tokia pati kaip ir Vilniuje (apie 23 proc.). Pagal asmeninių finansų valdymo rekomendacijas pakankamai santaupų (tiek, kad jų užtektų pragyventi daugiau negu tris mėnesius) sukaupusiųjų Kaune taip pat yra panašiai kaip ir turtingesniame Vilniuje (apie 24 proc.).

Straipsnio puslapiai:

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas