Kodėl Lietuvoje geriau nei emigracijoje? (136)

(Puslapis 1 iš 6)


Asmeninio archyvo nuotr.

Marijus Širvinskas / Ekonomika.lt

2012-01-12 15:19

Paryžietiška replika „eksperimento“ dalyvei Monikai

Maloniai nustebau „Ekonomikoje“ perskaitęs išvykėlės iš Lietuvos Monikos pamąstymus ir pastabas emigracijos bei reemigracijos tema ir čia pat atsiminiau, kad iki šiol viešumoje dar nepapasakojau apie savo paties emigracijos žaidimus, nors tokio pobūdžio publikacijos yra aktualios, skaitomos ir, kaip galima spręsti iš gausių komentarų prie minėtos autorės teksto apie eksperimentą grįžti į Lietuvą, – netgi populiarios.

Norėčiau papildyti Monikos mintis ir įmaišyti mažumėlę paryžietiško kolorito, norėčiau ir paprieštarauti, pasiginčyti, bet kad, dievaži, nelabai išeis, mat tame autorės komentare pats radau tarytum atkartotas savo mintis ir pajautas, išdėstytas aiškiai, lakoniškai ir įtaigiai. Geriau ir nesuformuluosi, tad lieka šio to pridurti, išplėsti.

Mūsų ne tik požiūris sutampa, bet ir patirtys. Kaip ir Monika, aš išvykau dėl troškimo studijuoti, bet man tai nepavyko, ir grįžti anksčiau laiko nusprendžiau taip pat ne vienas, o su širdies drauge (čia svarbus aspektas, netgi svarbesnis, nei gali iš pirmo pasirodyti – prie jo dar sugrįšiu). Prieš pradėdamas dar noriu pasipuikuoti, kad savo ir Monikos požiūrį laikau blaiviu, pamatuotu, įžvalgiu, tad džiaugiuosi, kad toks nuovokus esu ne vienas (po šito sakinio, be abejo, pasipils piktesnių komentarų, tikriausiai iš svetur, lietuviškai, bet be lietuviškų raidžių irgi be kablelių).

Iš studento – į emigrantą

Taigi, išvykau studijuoti. Vilniuje turėjau mielą darbą, buvau jaunas profesionalas kaip ir dauguma kitų iniciatyvių, išsimokslinusių mano lietuviškųjų bendraamžių, bet mat užsimaniau būti dar profesionalesnis ir įstojau į medijų ir komunikacijų magistrantūrą Stokholmo universitete. Tik paaiškėjo, kad Švedijos sostinėj sunku rasti darbą, ypač nemokant švediškai, tad po trijų bandomųjų variantų buvau priverstas spjauti į visa tai ir krautis lagaminą (bei parduoti dviratį, et). „Popieriaus“ nebegavau – gal ir gaila, bet ir per tuos kelis mėnesius vertingai papildžiau savo žinių bagažą. Hej då, Sverige.

Maža to, sulig tuo atsisveikinimu susikūriau progą pagyventi Paryžiuje, kur jau studijavo mano sužadėtinė. Sykiu negaliu nepaminėti, kad lygiai tuo pat metu iš Lietuvos movėm ne tik mudu, bet ir mano brolis su motina, žodžiu, visi artimiausi žmonės įskaitant mane patį – įsikūrėm kas prie Senos, kas prie Temzės, kas prie Elbės. Emigracijos eksperimentą sėkmingai tebetęsia jaunėlis, duokdie jam sveikatos, ypač dvasinės. Prie brolio istorijos dar sugrįšiu keliais sakiniais vėliau.

Straipsnio puslapiai:

- Marijus Širvinskas

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas