Kodėl Lietuvoje pieno supirkimo kainos žemiausios ES? (5)

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr.

Indrė Genytė-Pikčienė / Ekonomika.lt

2015-09-25 14:06

Šią savaitę Vilniuje vyksta Pasaulinis pieno forumas, kuriame teko plataus geografinio spektro auditorijai pristatyti Lietuvos pieno pridėtinės vertės grandinės situaciją, problemas bei perspektyvas. Daugeliui svečių buvo nesuvokiama, kaip Lietuvos ūkininkai išgyvena tokių žemų pieno supirkimo kainų tragediją?

Iš tikrųjų, vertinant ES valstybių rikiuotes pagal žaliavinio pieno supirkimo kainą, Lietuvos būklė tikrai atrodo apgailėtinai. Rugpjūčio mėnesio duomenimis, už pieno kilogramą buvo mokama vidutiniškai 19 ct – tai žemiausias lygis nuo 2009-ųjų ir paskutinė vieta tarp ES šalių. Tuo tarpu vidutiniškai ES žaliavinio pieno kilogramas kainavo 29 ct, arba pusantro karto daugiau, nei Lietuvoje.

Tiesa, kainas žemyn spaudžia nemažai objektyvių priežasčių: prarasta Rusijos rinka, po embargo Europoje atsiradęs pieno produkcijos perteklius, dėl to išaugusi konkurencija, panaikintos pieno gamybos kvotos ir pan. Šios priežastys daugiau ar mažiau veikia visas ES valstybes, tiesa, Lietuva – tarp labiausiai nukentėjusiųjų tiek dėl reikšmingo pieno pridėtinės vertės grandinės svorio maisto sektoriuje, tiek dėl buvusios itin didelės priklausomybės nuo Rusijos.

Vis tik kertinė žemų žaliavinio pieno supirkimo kainų priežastis – struktūriniuose gniaužtuose strigusi neefektyvi sąveika tarp pieno ūkių ir pieno perdirbėjų. Pieno perdirbimo sektoriuje vyrauja Baltijos šalių mastu stambios, didelę produkcijos dalį eksportuojančios įmonės, įrodžiusios ne kartą, kad gali konkuruoti tarptautinėje arenoje, ar mobilizuotis išorinių iššūkių akivaizdoje.

Tiesa, analizuojant mažmeninės pieno kainos struktūros pagal pridėtinės vertės narelius dinamiką, matosi, kad embargo iššūkį perdirbėjams pavyko įveikti ne tik sukauptų finansinių „lašinukų“ dėka, bet ir numynus žaliavinio pieno supirkimo kainą. Tačiau rinkos sąlygomis kitaip ir būti negali – į pelną orientuotas verslas turi veikti efektyviai ir labdarai čia vietos nėra.

Problemų ieškoti ir jas operatyviai spręsti reikia kitoje barikadų pusėje – pienininkystės sektoriuje. Esminė jų – Lietuvoje vyrauja itin smulkūs pieno ūkiai. Eurostat duomenimis, viename ūkyje Lietuvoje yra vidutiniškai 5 pieninės karvės. Tai antras prasčiausias rezultatas ES, lenkiame tik Rumuniją. Ženkliai atsiliekame ne tik nuo pažangiųjų valstybių, kuriose pieno ūkiai žymiai stambesni (pvz. Danijoje – 134 karvės, Nyderlanduose – 83, JK – 78 ir pan.), bet ir Centrinės Rytų Europos šalių. Šiame kontekste vėlgi galime su pavydu žvalgytis į kaimynus, nes, pavyzdžiui, Estijoje vidutinio pieno ūkio dydis yra toks pats, kaip ES vidurkis (38 karvės).

Straipsnio puslapiai:

- Indrė Genytė-Pikčienė

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas