Kodėl mažose parduotuvėse pirkti brangiau? (2)


Simono Švitros (Fotodiena) nuotr.

Rūta Vainienė / Lietuvos radijas

2012-08-08 10:07

Greičiausiai esate pastebėję, kad mažose mažų miestelių parduotuvėse ta pati prekė kainuoja brangiau nei tarkime miestų prekybos tinkluose? Tuo gali įsitikinti mažų miestelių gyventojai ar dabar gausiai į kaimus ir prie ežerų poilsiauti išvykę didesnių miestų gyventojai. Štai mano tėvų pirktas 175 g 82% riebumo sviesto pakelis vienintelėje mūsų gyvenvietės parduotuvėje kainavo 4,10 Lt, o štai Vilniuje už lygiai tokį patį sviestą mokame 3,80 Lt. Ir tokia pat padėtis su absoliučia dauguma prekių.

Dažnas gali nustebti ar net pasipiktinti. Juk puikiai žinome, kad didesnių miestų gyventojai gauna didesnes vidutines pajamas nei mažesnių. Tad ar ne keista, kad iš neturtingųjų prašoma už tą pačią prekę mokėti brangiau? Kitas gali net ir pamanyti, kad tai yra tikras parduotuvės savininko pasipinigavimas, kai naudojamasi tuo, kad žmonėms arti tik viena parduotuvė. Tad ar ne puiki proga uždirbti kokius nors „viršpelnius“?

Panašių samprotavimų ir palyginimų girdime ir apie prekių kainas Lietuvoje ir kitose Europos valstybėse. Žinoma, kad tada lyginama ne taip tiksliai, kaip mano pateiktame sviesto pavyzdyje, tačiau žmonės vis tik lygina ir teigia, kad užsienyje dalis prekių kainuoja pigiau. Ir vėl nuskamba tas pats intuityvus pasipiktinimas galimu verslininkų plėšikavimu, nes Lietuvos gyventojų vidutinės pajamos yra gerokai mažesnės nei Europos Sąjungos. Perkamoji galia mažesnė, o mokame brangiau.

Tačiau tokia padėtis nėra nei joks rinkos paradoksas, jos yda ar išskirtinio Lietuvos verslininkų godumo išraiška. Tai turi labai tvirtą ekonominį paaiškinimą. Dar daugiau - tokia padėtis yra ir dėsninga, ir naudinga vartotojui bei smulkiajam gamintojui. Mažose parduotuvėse vietą atranda mažesnių, regioninių gamintojų prekės, kurios nepatenka į didžiuosius tinklus, nes gamintojai nesugeba užtikrinti tokio masto tiekimo. Vartotojui gi vienintelė reali alternatyva brangesnei prekei mažoje parduotuvėje yra ne pigesnės prekės joje, o parduotuvės uždarymas. Tada, norėdamas nusipirkti pakelį sviesto žmogus turės mokėti ir už autobuso bilietą, kad nuvyktų į mažesnes kainas siūlančią parduotuvę rajono centre.

Nematomoji tokių „brangių“ parduotuvių pusė ir paaiškinimas jai yra maža apyvarta ir santykinai didesnės vienai prekei tenkančios transportavimo ir fiksuotosios išlaidos. Jei vis tik rastųsi koks goduolis, gyventojai tiesiog dažniau vyktų į miesto centrus ir pirktų didesnius šaldytuvus, kuriuose laikytų didesnes atsargas. Tad mažosios parduotuvės turi rasti optimalią kainą, kuri ir leistų veikti be nuostolio, ir pritrauktų pirkėją tegu ir nedideliems pirkiniams ar pirkiniams „extra“ atveju, kai pritrūko duonos, druskos ar cukraus.

Maža rinka ir transportavimo sąnaudos yra svarus atsakymas besiskundžiantiems brangesnėmis prekėmis Lietuvoje, pavyzdžiui, alyvuogėmis ar jų aliejumi. Žinoma, Graikijoje ar Ispanijoje tikrai rastume pigesnio, tačiau jei tokia pat kaina pareikalautume jų Lietuvoje, šio produkto tektų tiesiog atsisakyti. Dėl mažo pirkėjų skaičiaus ir transportavimo sąnaudų tokios labdaros misijos nesiimtų vykdyti joks verslininkas, nei Graikijos, nei Lietuvos. Taigi, mieli mažų parduotuvių lankytojai, nesipiktinkime, negadinkime atostoginės nuotaikos, o tik pasidžiaukime, kad sviesto galime nusipirkti 30 centų brangiau, bet arti namų, nei vienintelio pakelio keliaudami už dvidešimties kilometrų ir sumokėdami už benziną kone 5 litus už litrą.

- Rūta Vainienė

Lietuvos radijas

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas